Nuostabus dalykas. Jei norite save pateisinti, jūs visada tai padarysite, tiesa?

Nebūna tokių dalykų, kad imtumėte ieškoti priežasčių ir jų nerastumėte. Tai sportiniai bateliai spaudžia, tai oras netinkamas, tai kitas žmogus buvo stipresnis, patrauklesnis ar dar kažkas. Bet kokiai situacijai atsiranda kokia nors pateisinama priežastis.

Apskritai, visi tie pasiteisinimai atrodo pakankamai protingi. Galima surasti begalę priežasčių, ir jos bus visiškai pateisinamos. Tik bėda ta, kad pasiteisinimas lieka viso labo pasiteisinimu. Situacijos jis niekaip nepakeičia.

Štai, pavyzdžiui, rungtyniauja sportininkai – bėgikai. Vienas iš jų laimi, visi kiti – pralaimi ir puola ieškoti priežasčių, kurios juos pateisintų. Atseit, tas tipelis tiesiog gimė talentingas arba ištvermingas. Be to, jis turi geresnę avalynę, geresnius trenerius ir daug kitų privalumų. Taip, tūkstančiai sportininkų sutiks, kad tokie argumentai protingi. Tik jūsų jie nė kiek nepriartina prie pergalės. Štai ir visa skirtumas.

Argi čempionas gimė čempionu? Argi jis nuo pat gimimo turėjo pačius brangiausius sportinius batelius, geriausius trenerius ir įgūdžius?

Ne, jis viso to mokėsi. Jis viską pasiekė krauju ir prakaitu. Jo karjeros pradžioje tikriausiai buvo tokių, kurie užimdavo pirmas vietas. Bet argi tai jį sustabdė? Jis neverkšleno: „Atleiskite, bet jie pernelyg geri, aš su jais nekovosiu“.

Čempionas neieškojo pasiteisinimų. Atvirkščiai, jis atkreipdavo dėmesį į tuos momentus, kurie kitus žmones padarė čempionais, ir ėmė juos ugdyti savyje. Taip jis pats tapo čempionu.

Štai ir visas skirtumas tarp nevykėlių ir nugalėtojų. Vienas ieško pasiteisinimo, o kitas – sprendimo. Ar verta aiškinti, kuris iš jų laimės?

Tai veikia bet kurioje gyvenimo srityje. Išimčių nėra.

.