Kur kaklas galvą pasuks, ten vyras ir žiūrės. – dalinasi išmintimi internete įvairūs žmonės. Atvirai kalbant, niekada nesupratau tokio pobūdžio „išminties” ir netgi šiek tiek užjaučiau tas moteris, kurios vadovaujasi šia taisykle.
Juk kai vyras turi savo galvą ant pečių ir yra išties išmintingas, kai moka teisingai tuo protu naudotis, kai yra išties pajėgus mąstyti ir remtis gyvenime savomis idėjomis, priimti savus sprendimus – juk tai būtent tai viskas, ko iš tikrųjų reikia.
Šiuo atveju galima juo iš tikrųjų pasitikėti, visiškai pasikliauti – jis nepaves. Jo nebereikia kontroliuoti, kaip mažo vaiko. Jis pats su viskuo susidoros. Nes valdymas ir kontrolė dar niekada ir niekam neatnešė laimės.
Ir šiuo atveju moteris – tai jau nebe kaklas. Moteris – tai greičiau vyro širdis, kuri prisodrina jį deguonimi, priverčia greičiau pulsuoti ir cirkuliuoti kraują. Tai širdis, kuri aprūpina energija jo smegenis. Būtent šito kiekvienas vyras ir trokšta – turėti mylimą moterį, kuri realiai jį „pamaitins” ir „prisodrins”.
Moterį, kuri juo pasitikės ir juo tikės. Kuri dovanos jam daug švelnumo, šilumos, laimės ir teigiamų emocijų. O jis bus jai atrama, ją palaikys. Rūpinsis ir gins bei saugos, jeigu prireiks – nuo viso pasaulio.
O štai kaklas reikalingas tik tam vyrui, kuris dairosi aplinkui ir į viską žiūri kaip vienas gerai visiems žinomas naminis gyvūnas į naujus vartus. Kitaip sakant, kuris ir pats nežino, ko nori iš šio gyvenimo ir ko reikėtų siekti. Įpratęs visur ir viskame pasikliauti kitais ir neturėti savos pozicijos bei nuomonės. Kaklas reikalingas vyrui, kuriam taip labai patogu, juk jis neįpratęs prisiimti atsakomybės už savo paties sprendimus.
Ir štai čia man visada iškyla vienas ir tas pats klausimas – nejaugi tos moterys, kurios svajoja tapti „kaklais”, jaučiasi greta tokio vyriškio kaip už mūro sienos? Vargu. Bent jau asmeniškai aš negalėčiau taip jaustis, o man tai labai svarbu santykiuose. Manau, svarbu tai ir daugeliui kitų moterų.
Dėl to, mielosios moterys, tiesiog mylėkite ir vertinkite savo vyriškius, o svarbiausia – tikėkite ir pasitikėkite. Juk jeigu jau mes jį pasirinkome, reiškia, jis buvo to vertas, argi ne taip?
O jums, mieli vyrai, linkiu, kad turėtumėte savo gyvenime moterį, dėl kurios norisi kalnus nuversti ir idėjos trykštų fontanais. Moterį, kuri jus įkvėptų, kuri jumis tikėtų ir visada viskame palaikytų. Kuri gyventų jūsų širdyje, kuri kiekvieną jūsų dieną paverstų šilta ir ryškia. O jūs – kiekvieną jos dieną.
Sėkmės jums.
