Internete man uždavė įdomų klausimą. Kaip teisingai atsiverti vyrui? Ar reikia atsiverti visiškai, o gal apskritai nereikia to daryti? Ar tai priklauso nuo to, koks vyras? Ir t.t. Kaip manote? Aptarkime.

Pradėsime nuo to, kad močiutės ir mamos mokė mus slėpti save nuo vyro. Man, pavyzdžiui, teko pastoviai klausytis apie tai. Tačiau išanalizavusi taip tvirtinusių moterų šeimyninį gyvenimą, padariau išvadą, kad su tokiomis kalbomis kažkas negerai. Tų moterų vyrai gėrė, lakstė paskui svetimus sijonus ir apskritai santykiai buvo, ųšvelniai tariant, šiaip sau. Tariamas moters paslaptingumas kažkodėl nepadėjo sukurti gerų, kokybiškų santykių.

O iš kitos pusės mačiau kupinas savitarpio palaikymo šeimas, kur moteris buvo atvira su vyru, kalbėjo apie tai, ko jai reikia, kaip jaučiasi, ko nori.

Jeigu kalbame apie artimus santykius, aš apskritai nesuprantu, kaip juos galima sukurti, jei nesidalinsime viskuo, dėl ko nerimaujame, kas mums svarbu.

„Viskas, ką pasakysite, bus panaudota prieš jus”. – skaitau kartais internete anaiptol ne reportažus iš teismo salės, o rekomendacijas santykių srityje. Ir iškyla logiškas klausimas – su kuo jūs gyvenate, su draugu, ar su priešu?

Tačiau absoliutus atsivėrimas partneriui, t.y. visiškas asmeninės erdvės ribų ištrynimas – lygiai toks pat kenksmingas, kaip ir už ausų pritemptas „paslaptingumas”. Jei daug ką slėpsime, baigsis tuo, jog partneris nepastebės, kad susirgote, persitempėte, kad jūsų grožis kainuoja pinigus, kad jums bloga nuotaika ne dėl partnerio, o dėl pokalbio su mama, pavyzdžiui. Apie kokius santykius čia apskritai galima kalbėti, jei kiekvienas žmogus poroje gyvena savo gyvenimą?

Kokių temų nerekomenduočiau aptarinėti?

• Santykiai su buvusiais. Buvo ir praėjo, šitos informacijos pilnai pakanka;
• Seksualinių partnerių skaičius. Nereikia provokuoti pavydo ir nežinia kokių išvadų, tai – jūsų asmeninio gyvenimo sfera;
• Tų dalykų, kurie jus nuvertina. „Pasižiūrėk, koks pas mane celiulitas”, „Kaip aš sustorėjau”, „Ir reikėjo gi man taip kvailai pasielgti…” ir t.t. Nereikia krauti partneriui į galvą negatyvaus savo vaizdinio;
• Palyginimų su kitais vyrais, pernelyg dideliu žavėjimusi atskirais priešingos lyties atstovais;
• Aptarinėti drauges ir jų asmeninį gyvenimą. Tai gali suformuoti neigiamą nuomonę apie moteris apskritai ir apie jus konkrečiai.

Visa kita, mano nuomone, vyrai gali puikiausiai ištverti – ir tai, kad moterys serga, ir tai, kiek kainuoja kosmetinės procedūros. Į procedūrų niuansus tikriausiai nevertėtų leistis, tačiau bendrais bruožais – kodėl gi ne?

Moters paslaptingumas kuriamas jos vidiniame pasaulyje – apie ką ji mąsto, kokias daro išvadas, kuo domisi, kaip suvokia pasaulį, ką jaučia. Gyveno, gyveni ir staiga – papasakojo. Būtent tai ir stulbina.

O jeigu moteris iš prigimties paprasta, tai kiek ji besistengtų, jokių paslapčių jai sukurti nepavyks. Be išvados, kad ji nelabai įdomi, vyras susidurs dar ir su faktu, kad ji daug ką slepia ir meluoja. Labai abejotini bonusai.

.