Šeimos krizė daugeliui tampa labai sunkiu išbandymu. Ne visi jį atlaiko. Per anksti pasiduoda, imasi neapgalvotų žingsnių, ieško paguodos „kairėje” arba išvis nieko nedaro. Tačiau praeina kažkiek laiko, žmonės imasi gailėtis, kad laiku nesusitvardė ir nežengė svarbių žingsnių.
Šiame tekste pakalbėsime apie tipiškas klaidas, kurias poros daro santuokos krizės metu.
Nusprendžia, kad tai pabaiga. Stoja į fatališką poziciją: „Ką gi, reiškia, nebuvo lemta”. Tačiau krizė yra visiškai normalus reiškinys. Jis reiškia, kad reikia daryti korekcijas, reikia keistis. Bet tai – ne pabaiga. Jei esama jausmų, jei matote savo ateitį su šiuo žmogumi, šansų išties yra. Tiesiog reikia imtis kažkokių veiksmų.
Nusprendžia, kad viskas išsispręs savaime. Jei situacija bus palikta savieigai, yra didelė tikimybė, kad toliau viskas bus dar blogiau. Tai jūsų gyvenimas ir jūsų mylimas žmogus – būna laikotarpių, kai reikia smarkiai pasistengti, kad išlaikytume, atkurtume santykius.
Dėl visko kaltina partnerį. Nepripažįstate savo klaidų, nesistengiate suprasti jo/jos motyvų. Ir visa kaltė suverčiama mylimam asmeniui. Esant tokiai situacijai, praktiškai neįmanoma susitarti ir surasti konstruktyvią išeitį.
Laukia partnerio iniciatyvos. Žiūrime tik į jį/ją. Tačiau poziciją „Jei tau nereikia, vadinasi, ir man to nereikia“ vargu ar galima pavadinti brandžia ir suaugusia. Vienas iš partnerių turėtų uždegti žalią šviesą ar net apibrėžti strategiją.
Problemos sprendžiamos tik tais metodais, kurie padėjo anksčiau. Jei anksčiau sunkiu laikotarpiu kažkas suveikė – ne faktas, kad suveiks ir dabar. Pavyzdžiui, tuomet išgelbėjo vaiko gimimas. Tačiau šiandien turime pažvelgti į šios dienos situaciją ir šios dienos problemas. Galbūt reikia visiškai kitokio sprendimo.
Daug skundžiamasi draugams ir giminaičiams, visi jie įtraukiami į problemas. Jie gali atsinešti su savimi informacijos ar negatyvių nuotaikų, kurios pablogins ir taip jau prastą situaciją. Santykiai yra dviejų sutuoktinių reikalas. Kuo mažiau pašalinių žmonių, tuo mažiau painiavos.
Tylime, ignoruojame ir slepiame jausmus. Kam vaidinti šaltą ir abejingą, jei mylite, nerimaujate ir norite išsaugoti santykius? Geriau nuoširdžiai papasakokite savo partneriui apie savo mintis ir jausmus, kad jis žinotų jūsų poziciją.
Paversti vaiką ryšininku, tarpininku. Maža to, kad kenčia tėvai, tai jie dar ir vaiką psichologiškai traumuoja.
Jeigu norite būti su šiuo žmogumi, jei matote galimybę atkurti santykius, reiškia, dar ne viskas prarasta. Veikite. Gelbėkite šeimą.
