Įsimylėjimo būsenoje žmogus patiria stiprų hormonų dopamino, oksitocino ir serotonino antplūdį.

Pasaulis jam atrodo žymiai spalvingesnis ir šviesesnis. Ir ne tik pasaulis, bet ir žmonės, kuriuos jis sutinka.

Būtent todėl taip dažnai mes įsimylime ne patį žmogų, o šio žmogaus požiūrį į mus.

Meilė laikui bėgant praeina, o žmonės nusivilia ir jaučiasi apgauti.