Klausytis žmogaus – tai beveik tas pats, kaip apkabinti jį.
Kai tu nuoširdžiai klausaisi žmogaus, kuris šalia, tarp jūsų vyksta stebuklinga magija, kuri susieja jūsų pokalbį savo nematomais saitais.
Tai reiškia klausytis su meile – nebandyti įsiterpti ar prieštarauti, o tiesiog atverti savo širdis, kad išgirstume vienas kitą.
Ir tuomet kiekviena tokio nuoširdaus dėmesio minutė jaukiai apgaubia lyg pledas vėsų vakarą, šildydamas pašnekovų širdis.
Ir tylos akimirkos tarp žodžių tokios prasmingos, vienijančios ir reikšmingos…
Viskas tuo metu tyra ir harmoninga, nes kai žmonės nuoširdžiai klausosi, jie girdi ne tik žodžius – tai jų sielos paliečia viena kitą.
