Dažnai susiduriu su tokio pobūdžio vyrišku nepasitenkinimu: „Moterys nuolat ieško kokių nors problemų visiškai tuščioje vietoje ir niekaip negali manęs palikti ramybėje“.

Viena vertus, aš tuos vyrus suprantu, pats nemėgstu, kai žmona kalba apie problemas – jas reikia arba spręsti, arba klausytis žmonos išgyvenimų. O norisi arba pailsėti, arba filmą pažiūrėti, arba savo reikalais/darbu užsiimti.

Kita vertus, tai visiškai neteisinga pozicija, kuri veda prie kančių ir galiausiai prie skyrybų. Paaiškinsiu, kodėl.

Įsivaizduokite, kad įsidarbinote. Galbūt netgi vadovu. Mėnesį ar du įsikuriate, priprantate, o tada jus pradeda spausti problemos.

Klientai. Jūsų paties vadovai. Kolegos. Pavaldiniai. Kyla konfliktai, ginčai, sudėtingos derybos, derinimai… su vienais, kitais, trečiais. Jei esate geras specialistas, tai susitvarkote su problema, jus giria ir jumis žavisi, gaunate atlyginimą ir premijas, visi patenkinti.

Panašiai atsitiks, jei esate verslininkas ir sprendžiate problemas savo įmonėje.

Taip, tai stresas ir įtampa, tačiau jūs suprantate, kad:

• jūs dėl to čia ir atėjote – spręsti problemas;
• už tai gaunate atlygį;
• galiausiai jaučiatės stiprus ir užtikrintas.

Dabar įsivaizduokime santykius

Yra moteris, kuri jums patinka ir įkvepia. Kai pradėjote su ja susitikinėti – buvote netgi pasiruošęs kažką daryti jos labui, padėti, spręsti kokias nors problemas.

Paskui prasidėjo kasdienybė – ir vyras staiga pradeda laikyti žmonos problemas ir pretenzijas tarakonais jos galvoje, smegenų graužimu, pretenzijomis ir t. t., ir t. t., ir t. t., ir t. t. Kodėl taip atsitinka?

Juk logiška, kad jeigu įsitraukėte į santykius, svarbu veikti kartu ir neignoruoti vienas kito problemų. Juo labiau, kad pažinties ir flirto etapuose jokių problemų su tuo nebuvo.

Mano nuomone, bėda slypi dviejuose veiksniuose:

Hormonai

Kai vyras ir moteris susipažįsta, gamta viską padaro už mus – mes geidžiame vienas kito, emocijų, aistros, susidomėjimo, problemos sprendžiamos lengvai ir paprastai, o atlygis labai didelis – tai ir lova, ir partnerio susižavėjimas, ir tiesiog malonus jausmas, kad esi kietas vyrukas ir gali viską.

O ilgalaikiuose santykiuose hormonai pasitraukia į antrą planą ir įsiviešpatauja noras sukurti šeimą, pasiryžimas padėti vienas kitam ir valios pastangos. O ne vien emocijos. O tai jau daug sudėtingiau.

Trūksta teigiamo pavyzdžio

Palaukite, juk darbe taip pat reikia valios pastangų. Tai kodėl santykiuose nesinori stengtis? Manau, problema slypi šeimoje. Beveik 90% šeimų mūsuose nerasime teigiamo pavyzdžio, kur tėvas rūpinasi žmona, myli ją, padeda spręsti problemas, įsiklauso į jos išgyvenimus. Dažniau tėvas arba užsiėmęs darbu, arba savo gyvenimu, arba guli ant sofos… arba jo tiesiog nėra. Vienišų motinų mūsų šalyje pilna. Ir neretai ne be pačių moterų pastangų, jeigu jau rėžti visą teisybę…

Iš kur vaikui atsiras teigiamas pavyzdys, kaip tėvas tvarkosi su visomis problemomis? Šeimoje nėra autoritetingo, stipraus vyro, kuris nebijo nei darbo, nei moteriškų emocijų, pavyzdžio.

Net jeigu tėvas yra verslininkas ar sėkmingas karjeristas, vis tiek su mama santykiai yra blogi arba jų išvis nėra. Ten tik meilužės arba tiesiog 3–4–5–6 žmonos ir krūva skyrybų.

Iš kur čia išmokti kurti santykius? Štai taip ir gyvename. Todėl aš ir rašau straipsnius vyrams ir apie vyrus, kad mes išmoktume kitaip elgtis su moterimis ir jas remti, nes kitaip kentės jau ir mūsų vaikai ir jiems taip pat nieko gero neišeis.

Sūnūs nirš ant moterų, o dukros susiras keistuolius, vėplas, toksiškus tipelius, kuriems mūsų dukros bus visiškai nesvarbios.

Ar norite šito? Manau, kad ne. Aš taip pat.

.