Anyta ir marti – šokis ir mūšis

Marčios ir anytos susitikimas – istorinis įvykis. Ruošiamas jis yra ilgokai iki vedybų. Iš pradžių yra jauna moteris – tai dažniausiai kieno nors dukra. Ji po truputį bręsta ir tampa mergina. O ką tai reiškia? Kad ji ką nors įsimyli? Nebūkime naivūs. Ji iš tikrųjų įsimyli savo aplinkos vaikinus. Ji nežino kodėl, nes ją valdo menkai suvokiama jėga, juntama tarp smakro ir kojų.

Ši jėga verčia naudoti visas savo moteriškas gudrybes, garsiai juoktis ir demonstruoti švelniausias savo kūno vietas. Iš pradžių demonstruoti visiems, taip, visai gatvei. Vėliau – jam vienam, kuris patiko. Ką tai reiškia? Tai reiškia, jog ji tampa potencialia žmona ir motina. Kitaip sakant, ji duoda suprasti, kad pastoviai gyvens su kokiu nors vyru, gimdys bei auklės vaikus ir disponuos šeimos ūkiu.

Ir jeigu mes įsijausime į naują jos tik besikuriančią situaciją, paaiškės: ji didina savo įtaką ir jėgą. Taigi, merginos brendimas anaiptol nereiškia tik romantinių svajonių. Pakartokime dar kartą: merginos brendimas reiškia jos įtakos didėjimą.

Tuo pat metu kažkur bręsta jaunuolis. Jis auga savo motinos namuose. Jo motina kažkada ir taps anyta. Žinoma, vaikinas to dar nežino. Jis labai siekia būti nepriklausomas, todėl nešioja netradicinę šukuoseną, klausosi netradicinės muzikos ir turi savo, nuo tėvų nepriklausomą nuomonę.

Tačiau visi puikiai žino, kas yra tikrasis namų šeimininkas: jo motina. Niekas apie tai garsiai nekalba, nes apie tai kalbėti kažkaip nepatogu. Na, koks save gerbiantis jaunuolis prisipažins, kad jo namus valdo motina? Ir jo draugai taip pat niekuomet tuo neprisipažins, ir, vadinasi, jam tarp draugų teks vaidinti nepriklausomo šaunuolio vaidmenį.

Jūs tik įsivaizduokite sau šį košmarišką vaizdą: prie kieto rokerio su jo odine striuke ir didžiuliu motociklu prieina kokia nors mažytė moterėlė ir sako: “sūneli, tu pamiršai šaliką užsirišti“. Jūs įsivaizduojate, kaip jis paraus ir kaip juoksis jo draugai? Bet juk tai tiesa, nors ir gėdinga, ar ne?

Tačiau geriau šios tiesos nežinoti šios kompanijos merginoms. Juk jos seniai su susižavėjimu žiūri į patikusius vaikinus, kurie žavi jas savo jėga ir nepriklausomybe. O kartu jų viduje ima bręsti slaptas moteriškas noras: noriu, kad šis vaikinas būtų mano. Kitaip tariant, kad jis būtų mano įtakos sferoje. Na, mergina tokiais žodžiais negalvoja, tačiau mes puikiai žinome, kad ji to nesąmoningai nori labiausiai už viską. Juk ji tampa moterimi.

Šis nuostabus faktas yra puikiai jaučiamas jos motinos. Juk jos motina pati turi jėgą ir daro įtaką šeimoje. Tai ji disponuoja ūkiu, vyru ir vaikais. Juk visa tai – jos. O dukra, kokia miela ji bebūtų, augdama vis pretenduoja į tą įtaką ir tą jėgą. Ji vis labiau ir labiau tampa motinos konkurente, ir, atleiskite man, reikia visai neturėti nuovokos, kad to nejaustum.

Auganti dukra vis mažiau gali pakęsti gyvenimą motinos namuose, vis dažniau su ja konfliktuoja, atvirai ar paslėptai. Ir ačiū dievui, kad anksčiau ar vėliau atsiranda kažkoks žavus vaikinas, kuris paima šią įtaką sau, kuris leidžiasi būti suviliotas, sugundytas ir pasiduoda šiai subrendusiai merginai, pasirašydamas savo laisvės atsisakymo manifestą: aš – tavo visam gyvenimui.

Štai čia ir prasideda tas šventasis aktas: vyriškio perėjimas iš vienos nuosavybės į kitą. Iš motinos namų ir jos įtakos į savo jaunos žmonos ( meilužės, draugės) įtakos sferą. Ir prasideda naujasis šio spektaklio veiksmas.

Šioje situacijoje labiausiai kentėti turi jo motina. Nes iš jos įtakos sferos išeina sūnus. Ji jaučiasi kaip karalienė, netekusi sosto. Ir dėl ko ji neteko to sosto? Ne, ji dar pakęstų, jei būtų netekusi sosto dėl sau lygios varžovės. Dėl kitos karalienės, su tokia pat įtaka ir jėga. Dėl tokios, kuri pati disponuoja tokiu pat turtu ir įtaka, kaip ir ji pati. Tačiau pasižiūrėkite į tą mergaitę. Ką mano sūnus joje rado?

Na, mielas veidelis. Na, gražios akys. Tačiau visa kita – figūra, balsas, men-ta- li – tetas (sunkus žodis ). Visa tai – atleiskite, galima buvo rasti ir geriau. Tačiau … ak ( šioje vietoje motina atsidūsta ) mano sūnus – juk jis toks naivus. Jį taip lengva apvynioti aplinkui pirštą. O mes, moterys, juk puikiai žinome, kaip tai daroma. Savo laiku – čia motina pasižiūri į kampe besislapstantį savo vyrą – aš irgi buvau tokia pat … Na , ne . Aš buvau ne tokia pat. Aš anksti pradėjau dirbti. Aš labai stengiausi mokytis. O dabartinėms panelėms galvoje tik viena – užsienis, seksas, draugai, pinigai. Ir kodėl mano sūnus su manimi nepasitarė? Juk aš būčiau jam išsirinkusi kitokią nuotaką.

Jos motina labai kentėti nesiruošia. Nepaisant to, kad ji žmogiškai ir motiniškai užjaučia savo dukrą, ji vis dėlto atsidūsta su palengvėjimu – jos konkurenciniai santykiai silpsta. Ji lieka savo namų karalienė. Tik vienas dalykas metams bėgant temdo jos gyvenimą: valdyti darosi vis neįdomiau, nes pavaldinių mažėja. Ištuštėja tas lizdas, ir tai liūdna. Bet čia jau kita istorija…

Grįšime prie jo motinos ir jaunos žmonos. Štai jų susitikimas – dviejų karalienių – jaunos ir senos – diplomatijos viršūnė. Šokis, primenantis Rytų kovos manus. Slapti nuodai – vyresnės karalienės žodžiuose ( “aš turiu jums puikaus dantisto adresą, mieloji” ) .

Naivus gynimasis – jaunosios karalienės reakcijose ( “ mes nutarėme praleisti savaitgalį kartu, be jūsų“, “Ačiū, jūsų arbata labai skani“). Senoji karalienė – anyta, ir jaunoji – motina – išbando visą savo slaptą ginklų arsenalą akimirksniu, kaip daro tik patyrę aikido meistrai – vienas judesys – ir priešininkas ant žemės. Kas yra anytos ginklų arsenale?

Pastabumas: būdama savo teritorijoje ji ramiai įvertina marčios išvaizdos ir būdo trūkumus;

Patirtis: ji yra sena gundytoja, sena veidmainystės praktikė ir sena diplomatė;

Žinojimas: ji žino visus savo sūnaus būdo bruožus, jo silpnumus ir privalumus, galiausiai, ji žino, ką jis mėgsta valgyti.

O kas yra jaunos marčios arsenale?

Jaunystė: jos kūnas trykšta žavesiu, seksualumu ir būsimu vaisingumu;

Draugystė: ji yra tos pačios kartos atstovė, kaip ir sūnus, jie mėgsta panašią muziką, nešioja panašaus stiliaus rūbus ir yra panašių pažiūrų;

Tikėjimas: ji patikėjo, kad vaikinas bus su ja ilgą laiką, ir kad būtent ji, o ne anyta, turi jam didesnę įtaką.

Aš išvardijau tik tradicinius ginklus. Jų yra ir daugiau. Tačiau svarbu ne ginklai. Svarbu, kas laimės šį susitikimą. O tai ne taip paprasta, kaip atrodo.

Dėl to jaunoji žmona daro poilsio pauzę. Ji užsidaro su savo jaunu vyru ir verkia. Ką tu labiau myli?- klausia ji tarp kūkčiojimų – mane ar savo motiną?

Ir vyras kažką mykia. Jam čia aukštoji matematika. Jis šioje vietoje ne aikido meistras. Netgi ne boksininkas. Santykių srityje jis geriausiu atveju – krovikas. Sunkumų kilnotojas.

Tai kas gi čia darosi? Ar aš ne perdedu? Ar tikrai viskas vyksta taip dramatiškai tarp anytos ir marčios? Ar tikrai tai dviejų karalienių šokis ir mūšis?

Tikrai. Tik vienas dalykas lieka aiškus: daugumoje atveju laimi jaunoji – marti. Ir jeigu senoji karalienė – anyta – turi nors kiek išminties, ji pasielgia kaip tikrieji garbingi aikido meistrai. Ji nusilenkia ją nugalėjusiai priešininkei. Ir oriai pasišalina.

Olegas Lapinas

Originalas



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *