Ar įmanoma pakeisti partnerį?

Iš kur, laikui bėgant, atsiranda minčių, kad toliau neįmanoma taikstytis su partnerio trūkumais ir kad tuos trūkumus būtina taisyti?

Santykių aušroje beveik niekas nekreipia dėmesio į mylimo žmogaus trūkumus ir smulkius ydas. Įvairios gyvenimo detalės atrodo kaip įdomios istorijos, o žalingi įpročiai – veiksmais, kurių laikui bėgant galima atsikratyti.

Kita monetos pusė – mūsų įsitikinimas, kad prie bet kokių trūkumų galima priprasti. Priešingu atveju visada galite pakeisti save ir prisitaikyti prie žmogaus.

Tai iš kur gi, laikui bėgant, atsiranda minčių, kad toliau neįmanoma taikstytis su partnerio trūkumais ir kad tuos trūkumus būtina taisyti?

Žmonės gyvena priklausomybę kentusių tėvų pavyzdžiu

Moteris, mananti, kad su mylimo žmogaus trūkumais būtina vienokiu ar kitokiu būdu kovoti, greičiausiai užaugo priklausomybę kentusių tėvų šeimoje. Tipiška priklausomybę turinti pora laikosi maždaug tokios filosofijos: jeigu tau kažkas nepatinka, pasilaikyk nepasitenkinimą sau arba keiskis pats. Todėl moteris (motina) tylėjo tais momentais, kai vyro elgesys jai netiko. Kitas, tik priešingas įvykių raidos scenarijus – ji bandė taisyti vyrą savo kritika, patarimais ar periodiškais barniais, įvairiomis manipuliavimo technikomis, kas, žinoma, nedavė ir negalėjo duoti jokio teigiamo rezultato.

Įsisavinusi tokį elgesį, dukra auga su mintimi, kad nereikia taikstytis su mylimo žmogaus trūkumais – juos reikia taisyti ar keistis pačiai. Toks noras, žinoma, susiformuoja iš pačių kilniausių ketinimų. Norime, kad mylimasis būtų visais atžvilgiais tobulas, todėl imame jau aiškinti, kaip jis turėtų pasikeisti. Tačiau ar kada susimąstėte, kad pats partneris galbūt visai nenori pokyčių?

Nerealūs lūkesčiai ir realus įvertinimas

Turbūt svarbiausia bet kokių santykių kliūtis yra pernelyg dideli lūkesčiai kito žmogaus atžvilgiu. Dėl tų nelemtų lūkesčių kivirčai ir nesusipratimai kyla tiesiog tuščioje vietoje. Mums atrodo, kad patardami partneriui keistis, elgiamės, skatinami pačių geriausių norų. O štai partnerio situacija kitokia – jis tiesiogine to žodžio prasme išgirsta maždaug tokią frazę: „Aš nepriimu tavęs tokio, koks esi. Tikrasis tu man neįdomus. Pirmiausia pasikeisk, tada pasikalbėsime“.

Santykių pradžioje jūs nesugebėjote pažvelgti realybei į akis ir pasakyti: „Taip, man patinka šis žmogus, tačiau nemanau, kad jis man tinka“. Jūs laikėmės kitokio požiūrio – nuomonės, kad partnerį visada galima pataisyti, suderinti su jūsų dideliais lūkesčiais, pritempti prie kažkokio jūsų susigalvoto standarto.

Kai kurios moterys, negalėdamos pakeisti mylimo žmogaus, pradeda transformuotis pačios – ima taikytis prie jo charakterio, stengdamosi visur ir viskame įtikti. Tai – kitas to paties reiškinio kraštutinumas. Toks elgesys irgi ne išeitis – jūs tiesiog pradedate neigti save, generuodamos sau vis naujas psichologines problemas. Pradedate laikytis elgesio modelio, kuris jums visiškai nebūdingas.

Sveikuose santykiuose, į kuriuos gali patekti tik du psichologiškai sveiki žmonės, partneriai priima vienas kitą tokį, koks yra. Jie suvokia, kad pokyčių reikia ne kitam žmogui, o jiems patiems. Neigti bet kokį žmogaus charakterio bruožą – reiškia nepriimti partnerio. Peržiūrėkite savo požiūrį ir elgesį, kad padarytumėte išvadas.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *