Darbas – namai. Namai – darbas. Daugybė žmonių skundžiasi šia gyvenimo monotonija bei tuo, jog visiškai nebeturi laiko sau. Laiko kažkuo domėtis, tobulėti, skaityti, galų gale – pailsėti nuo minčių apie tuos pačius namus ir darbą. Po darbo namuose užgriūva šeimos ir buities rūpesčiai, tad net nepastebime, kaip po kelių valandų užmiegame prie televizoriaus, tądien vėl nieko nenuveikę, neperskaitę knygos, nepasiruošę paskaitai ar rytdienos prezentacijai darbe. Kaip sakoma, „gyvenimas praėjo gerai, bet pro šalį“.

Kiekvienas turime laiko sau, tik jo neišnaudojame

Didžiuosiuose JAV miestuose atlikta apklausa atskleidė gluminančią tiesą – kelionė į darbą ir iš darbo daugumai trunka valandą. Niujorke – net 68 minutes, Vašingtone – 63, Čikagoje – 62 („Psychology Today“, 42/5.)

„Ko čia stebėtis, kas čia tokio – tų miestų juk nepalyginsi su mūsiškiais, o mes taip pat kamščiuose stovime ne ką mažiau“. Būtent – daugybė žmonių iš vieno Vilniaus krašto į kitą vyksta net ilgiau nei valandą. Kiti kasdien važinėja dirbti iš Kauno – vėl mažiausiai valanda pirmyn ir valanda atgal. (Būtų miela, jei komentaruose pasidalintumėte savo kelionės į darbą ar universitetą laiku).

Mes irgi kasdien prarandame po dvi valandas savo brangaus laiko, kuomet esam darbingiausi. Už šį laiką daugumai niekas nemoka – tad prie beveik devynių „nenaudingai“ SAU praleistų valandų darbe, dar dvi jam paaukojame kelionėje. O juk tai daugiau nei dvidešimt procentų laiko! Taigi „dirbame“ po 11 valandų per parą, dar bent 7 turėtume miegoti, taigi mums lieka daugių daugiausiai 6 – kurių bent porą daugumai suryja televizija. Jei nerodo olimpinių žaidynių ar krepšinio čempionato. Kas lieka? Belieka skųstis, kad mums nelieka laiko.

Ar galime pasinaudoti prarastu laiku?

Ką tik atrastą laiką naudingai SAU gali praleisti kiekvienas. Teisingai – nereikia ieškoti pasiteisinimų, kad vairuojate ar galva ir taip užimta mintimis apie darbą. Ne, tikrai nesiūlome automobilyje skustis ar persirenginėti, kaip p. Bynas (nors tikrai žinau, kad daug vairuotojų vyrų spėja nusiskusti elektrine barzdaskute, o daugybė moterų – pasidažyti).

Jei vairuojate:

– stovėdami kamštyje galite peržvelgti naują laikraštį;

– Išgerti kavos;

– Naudojantis laisvų rankų įranga, telefonu sutarti dėl tam tikrų darbų ar susitikimų;

– Klausytis įgarsintų knygų – tai geriausias būdas sužinoti ką nors naujo, neprarandant dėmesio aplinkai. Jei nenorite klausytis „sėkmės mokytojų“, kurių knygų visomis kalbomis knibždėte knibžda internetas (Bryan Tracy, James Allen ir kiti), susiraskite „Harį Poterį“ ar „Žiedų valdovą“. Nepatiko filmas? Knygos juk kur kas geresnės. Beje, audio knygų galima pasiimti ir iš bibliotekos.

Jei važiuojate autobusu, troleibusu ar traukiniu:

– specialiai jums išrastas „kelioninės knygos“ formatas. Į rankinuką telpanti knyga plonais puslapiais ir minkštais viršeliais tikrai neapsunkins, o bent valanda, atrasta skaitymui, leis ją „įveikti“ per savaitę. Tegu per dvi. Tegu per mėnesį. Per metus perskaitytumėt 12 naujų knygų. Kiek perskaitote dabar? Deja, dauguma ne daugiau nei dvi…

– Sausakimšame troleibuse skaityti sunkoka? Klausykite garso knygas! Juo labiau, jog dauguma šiuolaikinių telefonų savyje jų gali talpinti ir keletą, o ir atsiliepti į skambutį, klausantis knygos laisvų rankų ausinėmis, bus kur kas patogiau.

Traukinyje arba lėktuve:

– Nešiojamas kompiuteris –nepakeičiamas dalykas. Tačiau be interneto, kaip teigia reklama, šiandien jis nenaudingas. NETIESA! Net ir be interneto jame galima rasti šio to įdomaus. „Laikus be interneto“ menantys žmonės atsimena ir neišsemiamus išminties lobynus – enciklopedijas kompaktiniuose diskuose (Encarta, Britanica ir t.t.), įvairius žinynus, galų gale – filmus, kuriems pasižiūrėti seniai nerandate laiko.

– Knygos būna ne tik popierinės, garsinės, bet ir elektroninės. Jas puikiausiai galima skaityti kompiuterio ekrane. Beje, tokių knygų galima rasti dar daugiau, nei garsinių.

– Dauguma skundžiasi gaunantys dešimtis elektroninių laiškų, kuriuos tik permeta akimis, palikdami ateičiai – „pasižiūrėsiu, kai turėsiu laiko“. Laiko yra – pasinaudokite juo, padarydami tvarką savo pašto dėžutėje, atsakydami į „atidėtus“ laiškus, ištrindami nebeaktualius. Net ir be interneto ryšio jie atsiguls į paruoštų siųsti laiškų segtuvą, ir bus išsiųsti iškart, kai tik prijungsite kompiuterį prie žiniatinklio.

– Jei darbo reikalais keliaujate lėktuvu, būtinai pagalvokite, ką veiksite oro uoste iki skrydžio. Čia turėsite mažiausiai valandą sugaišto laiko, o jei kelionė su persėdimu – tikėtina, kad ir kelias. Neieškokite bevielio interneto – juk jo per dieną „suvartojate“ ir taip nemažai. Geriau praleiskite šį laiką naudingiau.

Pagalvokite, ar tikrai turite keliauti automobiliu ar visuomeniniu transportu? Kartais, kad nusigautum iki miesto centro, važiuoti automobiliu trunka ilgiau, nei eiti. Pusė valandos einant ne tik pasiruošite darbo dienai ar pailsėsite po jos, bet galite išklausyti keletą knygos skyrių.

Taip pat, bent Vilniuje, galima pasinaudoti pakankamai neblogai išplėtotu dviračių takų tinklu. Pasakysite, kad mūsų klimatas pernelyg atšiaurus važinėti dviračiu? Kažkodėl skandinavams jų klimatas netrukdo. Nemeluokime sau, nesiskųskime kaip visuomet. Laiko yra – tik tie, kurie labiausiai skundžiasi jo trūkumu, visiškai nesistengia jo sau atrasti.

Daugybė mokymo programų žada „padaryti jus 20 procentų efektyvesniu“, išmokyti prioretizuoti darbus, juos deleguoti, greičiau skaityti – ir taip sutaupyti laiko. Taip pat galite dirbti dar daugiau ir „nusipirkti“ laiko kasmetinių arba neapmokamų atostogų sąskaita. Tačiau ir be šių „magiškų“ būdų kiekvienas galime nesunkiai rasti laiko, kurį savo laisva valia dažnai iššvaistome.

„Tau skirtas laikas yra ribotas, ir jeigu nepasinaudosi juo, kad tobulintum save, jis praeis, o praėjęs jau nebesugrįš“, – sakė Markas Aurelijus.