„Kai paragauji, supranti, ką valgo angelai“, – apie arbūzus sakė Markas Tvenas.

Kas yra arbūzas? Viena botanikų stovykla ją laiko didžiausia uoga, kita – moliūgų šeimos nariu. Vis dėlto, visi sutinka, kad arbūzai yra labai naudingi sveikatai.

Ką reikia žinoti apie arbūzus?

Arbūzas sudarytas iš 90% vandens. Jo minkštime beveik nėra baltymų ir riebalų, tačiau gausu greitai virškinamų angliavandenių. Šis vaisius puikiai numalšina troškulį karštą vasaros dieną ir nekenkia figūrai. Sakoma, kad gabalėlis arbūzo gali numalšinti troškulį lygiai taip pat, kaip ir dvi stiklinės vandens.

Nors arbūzuose nėra daug vitaminų, tačiau tą kompensuoja mineralų gausa. Didelis magnio kiekis prisideda prie normalaus kalcio, natrio ir kalio pasisavinimo, o tai teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių bei skeleto sistemas.

Arbūzo minkštime yra daug antioksidantų, kurie kovoja su laisvaisiais radikalais, lėtina senėjimo procesus, stabdo vėžio vystymąsi, mažina širdies ligų tikimybę, stabilizuoja kraujospūdį, turi priešuždegiminį poveikį ir stiprina imuninę sistemą.

Arbūzuose yra maistinių skaidulų, kurios palaiko normalią virškinamojo trakto sveikatą.

Dėl didelio vandens kiekio arbūzas yra puiki priemonė šlapimo išsiskyrimo skatinimui. Arbūzų sultys gali išvalyti toksinus iš inkstų ir kepenų.

Kokiais atvejais reikėtų  vengti arbūzo valgymo?

Geriausias laikas valgyti arbūzą yra rugpjūtis ir rugsėjis.  Jei šiuos vaisius pirksite ankstesniais mėnesiais, didelė tikimybė, kad jų nokimas buvo pagreitintas cheminiais priedais, todėl tai padidins apsinuodijimo riziką.

Nepamirškite, kad arbūzai auga ant žemės ir prieš naudojimą juos reikia tinkamai paruošti. Nerekomenduojama  pirkti pažeistus ar supjaustytus vaisius, taip pat vertėtų vengti ilgo supjaustytų arbūzų laikymo šaldytuve.

Žmonės, sergantys lėtine inkstų liga ar cukriniu diabetu, arbūzus turėtų vartoti saikingai. Visa tai galioja ir sveikiems žmonėms, nes nesaikingas vartojimas prie gero nepriveda.