Geriausia, ką tėvai gali išugdyti vaikams – tai teisę reikšti savo nuomonę, leisti vaikui mąstyti savarankiškai, išmokyti analizuoti ir turėti savo nuomonę. O svarbiausia – pasitikėjimas.
Kiekvienas vaikas – asmenybė. Būtina gerbti jo individualumą, nelyginti su kitais vaikais, dovanoti jam meilę.
Jaučiant tėvų meilę ir rūpestį, vaikui lengviau įveikti sunkumus. O jeigu leisite vaikams daryti kažką svarbaus: atrasti pasaulį eksperimentuojant, stebint, analizuojant asmeniškus bandymus ir klaidas, rezultato nereikės ilgai laukti. Mažasis nebijos žengti pirmo žingsnio kokioje nors veikloje, ims vystytis motyvacija siekti rezultato, atsiras drąsa mąstyti ir spręsti, gebėjimas daryti pasirinkimą ir, kaip pasekmė, padidės pasitikėjimas savimi.
Vaikas turi pats matyti savo svarbą pasaulyje, suprasti gerų poelgių vertę, jausti, kad tėvai juo pasitiki.
Kartais mažylis nežino, kaip susidoroti su emocijomis. Suaugusieji jį už tai bara. Bet juk vaikas nekaltas Jis tiesiog kol kas dar nežino, kaip elgtis teisingai. Išmokykite jį valdyti emocijas. Visada palaikykite, ypač nesėkmių akimirkomis. Juk pagyrimas, palaikymas – tai stimulas judėti į priekį.
Dažnai suaugusiems sunku nekritikuoti vaiko pasirinkimo, tačiau jis juk dar mokosi, ir jeigu leisite jam klysti, nesibarsite už padarytą klaidą, o būsite šalia, palaikysite žodžiu, veiksmais, asmeniniu pavyzdžiu, vaikas taps savarankiškesnis.
Svarbu skatinti vaiko iniciatyvą ir norą kažką daryti savarankiškai. Iškelkite jam realias, įvykdomas užduotis ir pagirkite už jų įvykdymą.
Teisingas auklėjimas – tai ne vien draudimai ir bausmės, bet ir leidimai, pasitikėjimas. Kad ir kaip nerimautumėte dėl vaiko, būtina leisti jam bandyti ir eksperimentuoti.
Svarbu leisti vaikui būti savimi, pasitikėti juo ir gerbti jo pasirinkimą, nebarti ir nepriekaištauti, kai jis išreiškia savo teigiamą pusę. Juk kiekvienas vaikas yra unikalus, turi savo asmeninę pasaulio viziją.
Jei vaikas negaus asmeninės gyvenimo patirties, jis nežinos, ką daryti vienoje ar kitoje situacijoje. Paaugliai dažnai prisipažįsta, jog norėtų, kad tėvai jais labiau pasitikėtų.
Svarbu, kad tėvai būtų šalia, suteiktų vaikui galimybę jaustis mylimu, vertingu. Kad abejonių ir nesėkmių momentu jis galėtų kreiptis į tėvus, pasidalinti tuo, kas jį neramina, ir pasijausti saugiu.
Tegul jis išreiškia savo jausmus, emocijas, bando save, nebijodamas padaryti kažką neteisingai, tegu mąsto, analizuoja. O mama ir tėtis, auklėdami vaiką tokiu būdu, netrukus pastebės, kad jo savivertė padidėjo, vaikas tapo pasitikintis savimi, ramus ir laimingas.
Savo asmeniniu pavyzdžiu, bendrais darbais, meile, gebėjimu suprasti ir išklausyti, savo pasitikėjimu suaugusieji padeda vaikui formuoti asmenybės savybes, kurios padės jam ateityje tapti savarankišku, atsakingu, pasitikinčiu savimi žmogumi.
Jei pasitikėsite savo vaiku, leisite jam būti savimi, būsite šalia, padėsite, kartais nukreipsite, rezultato nereikės ilgai laukti.
