Visi žmonės vienaip ar kitaip trokšta meilės, pripažinimo, prieraišumo, stengiasi nedaryti klaidų, rasti savo asmenybę ir būti laimingi.

Tačiau ar visi moka mylėti?

Meilė nėra vienareikšmė sąvoka, kiekvienas turi savo asmeninius šio jausmo kriterijus. Kiekvienas gali mylėti savaip/kaip pats tai supranta, tačiau ne kiekvienas sugeba tai daryti besąlygiškai.

Besąlygiška meilė reiškia visišką žmogaus priėmimą, nepriklausomai nuo jo veiksmų, poelgių, nuopelnų ir trūkumų. Jai būdinga tai, kad žmogui nekeliamos jokios sąlygos ir jo atžvilgiu neturima jokių lūkesčių.

Besąlygiškos meilės aspektai:

Pirma. Priimti žmogų tokį, koks jis yra, nesmerkiant ir nevertinant, be savanaudiškų interesų ar pavydo. Tai reiškia sukurti erdvę, kurioje žmonės gali būti savimi, be kaukių ir apsimetinėjimo;

Antra. Atsisakyti lūkesčių, kad žmogus elgsis būtent taip, o ne kitaip. Dažnai pasitaiko, kad kas nors myli žmogų būtent už jo veiksmus, ir tada pakanka jam tik vieną kartą suklysti, ir meilė ima silpnėti. Besąlygiška meilė – tai meilė už tai, kad šis žmogus tiesiog yra jūsų gyvenime;

Trečia. Emocinis palaikymas, nepaisant nesutarimų ir sunkumų, bet kokioje situacijoje.

Dažnai besąlygiška meilė siejama su motiniška (arba tėvų) meile, nes tai reiškia, kad motina visiškai priima savo vaiką, nepriklausomai nuo jo pasiekimų ir laimėjimų, jos rūpestis nėra grindžiamas lūkesčiais ką nors gauti mainais.

Besąlygiškos meilės pavyzdžiai:

• Partneriai, kurie palaiko vienas kitą netgi situacijose, prieštaraujančiose jų įsitikinimams, nepaisant ginčų ir konfliktų;
• Motina, kuri ir toliau myli savo vaiką, nepaisydama to, kad jis daro klaidų, nepaklūsta ir pan;
• Meilė Dievui, kuri remiasi visišku pasitikėjimu, priėmimu. Net kai susiduriama su sunkumais, problemomis ar abejonėmis, žmogus dėkoja už šias gyvenimo pamokas.

Apibendrinant galima pasakyti, kad besąlygiška meilė skatina savęs priėmimą, sveiką savigarbą ir pasitikėjimą savimi.

.