Du žmonės, kuriantys šeimą, turi mylėti vienas kitą.

Komfortas, nauda ir kiti niekai nepadės sukurti geros santuokos.

Juk tik nuoširdžiai vienas kitą mylintys žmonės gali sukurti šiltus, pagarba grįstus santykius. O tie, kurie santuokoje ieškojo naudos, sulig kiekvienais metais vis labiau nusivils, supratę, kad lūkesčiai neišsipildė.

O net jei lūkesčiai ir išsipildo, vis tiek tokioje sąjungoje tvanku, niekas nedžiugina, viskas erzina. Nes nebuvo meilės. Buvo trauka, buvo noras sukurti šeimą, buvo baimė likti vienam, bet nebuvo meilės.

Ką gi mato vaikai tokioje šeimoje? Tėvai visada nepatenkinti vienas kitu. Vaikai stebisi, kaip apskritai galima taip gyventi, ir pasiryžta, kad savo šeimoje sukurs visiškai kitokius santykius.

Tačiau nori vaikas to, ar nenori, tėvų šeimos modelis jau įrašytas jo galvoje kaip visa ko pagrindas. Nori jis to, ar nenori, bet suaugusiame gyvenime vaikas atkartos tėvų scenarijų. Ir viską gadins, net jei iš pradžių viskas buvo gerai. Gadins, griaus, pats to nepastebėdamas ir nesuvokdamas.

Pažįstamas, įprastas tėvų scenarijus suvokiamas kaip vienintelis įmanomas ir kaip „komfortiškas”, net jeigu tenka patirti kasdieninius skandalus. Nuosavo destruktyvaus elgesio nenormalumas, nelogiškumas yra paprasčiausiai nesuvokiamas, nes jis pernelyg giliai glūdi žmogaus pasąmonėje.

Tai tarsi žmogaus „gamykliniai nustatymai”. Norint juos koreguoti, teks perprogramuoti visą save, o tai labai nemalonu ir sunku. Žmogus visą laiką stengsis sugrįžti prie to, kas jam įprasta, pažįstama iš vaikystės. Tai tarsi mokyti kairiarankį žmogų viską daryti dešine ranka. Kai niekas nežiūri, jis vis tiek elgsis taip, kaip buvo nusistatęs nuo pat pradžių.

Štai kodėl mylintys vienas kitą tėvai yra didžiulė investicija į jų vaikų laimę ateityje. Kai tokie vaikai užaugs, jie neleis, kad su jais būtų elgiamasi tironiškai, kad jais manipuliuotų, jie adekvačiai vertins pačius save ir ieškos sveikų santykių, rinkdamiesi tinkamus partnerius ir be vargo atsisveikins su netinkančiais.

Meilė pratęsia meilę. Tie, kurie myli, užaugs mylintys, ir dėl to – laimingi.

Tie, kurie nemyli, užaugs nemokančiais mylėti. Jiems bus sunku kurti laimingus, sveikus santykius.

.