Energijos rijikai. Mus išsekinantys partneriai

Susipažįsta du žmonės, abu geri, tinkantys vienas kitam, jų pačių nuomone. Bendrauja, susitikinėja. Ir kažkuriuo momentu vienas iš jų tiesiog pražysta: viskas jam pradeda sektis, sėkmė pati ateina į namus, žmonės pradeda jam šypsotis, ima skambinti buvę partneriai, seni draugai staiga suaktyvėja bendravime, labai lengva susirasti naujų. Viskas lengva, malonu ir paprasta.

Žmogus daugiau šypsosi, tampa žymiai ramesnis, pakantesnis, pamilsta šį didelį pasaulį, o pasaulis atsako jam meile ir džiaugsmu. Juk viskas nuostabu. Tačiau tik tuo atveju, jei šiuose santykiuose žydi abu partneriai. O kas nutinka, jei gyvenimas staigiai gerėja vienam partneriui, o antram – ne?

Pats to nesuvokdamas, laimingas ir klestintis partneris maitinasi kito energija. Jis ima tą meilę, tą dėmesį ir rūpinimąsi, tą energiją, kurią kitas jam duoda ir dosniai dalina visa tai pasauliui. Pasauliui, bet ne partneriui. Jis tarsi nusisuka nuo partnerio ir atsisuka į pasaulį. Iš pradžių jis gali jausti euforiją ir džiaugsmą, didelę nuostabą: štai koks puikus ir geras pasaulis, pasirodo! Ir įsijautęs į jam atitekusias gėrybes, jis palaipsniui pamiršta partnerį, nepastebi, kad yra su juo susijęs.

Duodantis energiją partneris iš pradžių džiaugiasi dėl mylimo žmogaus: štai kokiu nuostabiu jis tapo – visą laiką šypsosi, visada geros nuotaikos. Palaipsniui džiaugsmą pakeičia diskomfortas, tačiau žmogus dar nesuvokia, kas vyksta ir kokia to diskomforto priežastis. Jis gali jausti dėmesio, rūpinimosi ir meilės deficitą iš pirmojo partnerio pusės, gali pasijausti vienišas.

O gaunantis partneris to nepastebi, jis mėgaujasi savo nauju ryškiu pasauliu, jaučia nežinia iš kur užplūdusias jėgas ir motyvaciją: ima užsiimti sportu, mokosi kažko naujo, lengvai ir paprastai mezga naujas pažintis. O jo mylimasis, kuris staiga apniuko, pradeda pamažu jį erzinti.

Duodantis energiją dar kurį laiką save kaltina: “Negalima reikalauti, nevalia būti godžiu. Nusiramink. Pasidžiauk už mylimąjį, už tai, kad jam gera. Juk tai ir yra meilė – mylėti, nieko nereikalaujant mainais! Su manimi kažkas negerai, jei negaliu pasidžiaugti už mylimąjį, jei tempiu antklodę ant savęs”. Paskui, jausdamas energijos stygių ir jau akivaizdų balanso “duoti-imti” pažeidimą, žmogus pavargsta ir pradeda pykti, atsiranda pirmosios pretenzijos.

“Kas tau atsitiko?” – nesupranta energiją gaunantis partneris. – “Kodėl tu toks paniuręs? Pažiūrėk, koks geras, gražus ir įdomus pasaulis, kokie nuostabūs žmonės aplinkui! Bendrauk, džiaukis! Na, viskas, man jau laikas į treniruotę, o paskui – susitikimas su draugais”.

Kažkuriuo momentu energiją duodantis partneris pasijaučia apgautas. Jis jau aiškiai mato, kad mylimasis maitinasi tuo, ką jis jam duoda, o grąžina viską svetimiems, pažeisdamas balansą. Šeimyninis laivas prakiuro, energija nuteka per skylę, duodantis partneris bando papildyti tos energijos atsargas, tačiau skylė laivo dugne vis didėja ir didėja.

Štai čia svarbu laiku visa tai suprasti ir sustoti. Pakaks irkluoti vienam, pakaks rūpintis tuo laivu, kuriame linksmai besijuokdamas partneris pramuša vis naujas ir naujas skyles.

Tai – nesveiki santykiai. Jie panašūs į tėvų-vaikų santykius, kur mažas vaikas valgo ir net neįsivaizduoja, iš kur namuose atsiranda maistas, kur vaikas nejaučia jokio dėkingumo ir viską ima iš tėvų, kol kas dar nežinodamas, kaip pasiekiamas balansas – jis paprasčiausiai dar mažas, jo visai kita psichologija ir pasaulio suvokimas.

Imantis ir gaunantis partneris nuoširdžiai nesupranta, iš kur viską gauna, jis nesijaučia dėkingas, nejaučia noro atsilyginti, kad nusistovėtų sveikas balansas, visus savo fantastiškus pasiekimus laiko savo paties patrauklumo ir sugebėjimų rezultatais. Jam atrodo, kad anksčiau jo nepastebėdavo ir nevertino, o štai dabar išmušė jo žvaigždžių valanda. Jis “naiviai” nesuvokia, kad viską gavo būtent duodančio partnerio, jo jausmų ir dėmesio dėka. Ir jis paprasčiausiai viską ima, nesusimąstydamas, iš kur tai atėjo į jo pilką, rūškaną gyvenimą. Nesusimąsto apie tai, kaip jaučiasi artimas žmogus ir kas su juo vyksta. Jam tai tiesiog atsitiktinis prizas loterijoje.

Galima, žinoma, tokiam partneriui priekaištauti dėl godumo ir egoizmo. Tačiau gyvenimas tokiuose santykiuose palaipsniui pavirsta pragaru. Tai galima sulyginti kai jūs uždirbate pinigus, o partneris džiugiai išdalina juos praeiviams, paleidžia visą jūsų darbą vėjais. Jūs ir vėl uždirbate, tačiau sekantį kartą atiduoti uždarbio partneriui jau nebesinori.

Kai išsiskiriama su tokiu energiją vartojančiu žmogumi, labai lengva pastebėti savotišką atoslūgį. Pasibaigus santykiams, jų efektas dar gali trukti kelias dienas, savaites, gal net mėnesius, o paskui užgęsta. Nuo žmogaus staiga nusisuka nauji draugai ir pažįstami, sėkmė pasibaigia. Jis praranda motyvaciją, prasideda apatija, žmogus nustoja užsiiminėti sportu, rūpintis savimi. Pasaulis staiga tampa pilkas ir šaltas.

Praėjus nemažai laiko, žmogus vėl prisimena buvusį partnerį, pradeda jo ilgėtis. Gali pamėginti susigrąžinti santykius, praradęs energijos atsargas ir to nesuvokdamas. Jam gali atrodyti, kad jis viso labo ilgisi, o ne godžiai ieško, kaip pasistiprinti nauja energijos porcija ir vėl pasinerti į linksmybes.

Jei santykiai bus atnaujinti, viskas pasikartos.

Duodančiam partneriui būtina aiškiai suprasti, kas vyksta ir pasirinkti: ar bus jis ir toliau maitinančiu tėčiu/maitinančia mama, ar visgi pamėgins išsiaiškinti, kodėl vyksta tokie balanso pažeidimai ir kaip galima būtų sukurti harmoningus santykius su kitu partneriu.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *