Garstyčios dažniausiai siejasi su gatvės maistu – be jų neapsieina dešrainių gamintojai, jos taip pat yra užpilų, padažų, aliejų sudedamoji dalis. Garstyčių grūdeliai kartu su kitais prieskoniais naudojami maisto konservavimui, rūkymui ar marinavimui.
Garstyčios dėl savo specifinio skonio naudojamos patiekalų skonio paįvairinimui, be to, skatina virškinimo sulčių gamybą, gerina patį virškinimo procesą.
Jos gali praversti ir žmonėms, kurie kenčia dėl mitybos nepakankamumo, mat ryškesnio skonio maistas noriau valgomas.
Garstyčias pataria vartoti ne visiems
Sakoma, kad garstyčios – vienas seniausių žmonijos auginamų prieskonių.
Maži jų grūdeliai senovės Kinijoje buvo naudojami gydymo tikslais, o senovės romėnai buvo pirmieji, garstyčių sėklas panaudoję kaip prieskonį: jie jas sutraiškydavo ir maišydavo su nefermentuotomis vynuogių sultimis, vadinamąja misa.
Nuo seno garstyčios dėl savo šildomojo poveikio naudojamos ir liaudies medicinoje, kaip vaistas nuo slogos, peršalimo ar kosulio – garstyčių lapeliais gydydavo bronchitą, o peršalus kaitindavo kojas garstyčių vonelėje.
Garstyčių sėklose randama vitaminų A, B6, B9, C ir D, omega-3 riebalų rūgščių bei mineralų: magnio, kalio, seleno, mangano, vario.
Grūdeliuose yra ir žmogui toksiškų medžiagų, tokių kaip eruko rūgštis, tačiau vartojant garstyčias saikingai, kaip pagardą, jos tikrai nepakenks.
Tiesa, besilaukiančioms ar matinančioms moterims bei vaikams iki trejų metų geriau garstyčių nevartoti.
Nors alergija garstyčioms ir nėra dažna, vis tik svarbu stebėti savo organizmo reakcijas, ypač, jei turite bėdų dėl virškinimo organų.
Garstyčių įvairovė tikrai didelė: Dižono, prancūziškos ar rusiškos, švelnios ir ekstremaliai aštrios, jos gali atitikti kiekvieno skonį.
Vienose jų yra matomų sveikų grūdelių, kitose jie sutrinti.
Kadangi grūdeliai yra skaidulos, jie nevirškinami, bet pačiam virškinimo procesui teikia papildomos naudos.
Kita vertus, tų grūdelių, garstyčias vartojant labai mažais kiekiais, nėra daug, tad verčiau rinktis jas pagal savo skonį.