Labai nesinori pradėti straipsnį kaltinimais moterims, kad jos pamiršo savo prigimtį, prarado moteriškumą ir t.t. Juolab, kad apie tai pakankamai daug kalbama. Iškart noriu pasakyti, kad niekuo kaltinti moterų nesiruošiu. Parašyti straipsnį paskatino užuojauta ir nuoširdus troškimas, kad moterys taptų laimingesnės.
Sulaukėme taip trokštamos lyčių lygybės, viskas susilygino ir suvienodėjo, pradedant auklėjimu, baigiant darbais. Tik ar tapome dėl to laimingesni? Žinoma, ne. Negalima eiti prieš savo prigimtį. Argi galima gėlę laistyti pienu, o ne vandeniu? Negalima, tai neatitinka gėlės prigimties. O mums kažkodėl atrodo, kad savo prigimtį darkyti galime.
Nenagrinėsiu čionai begalės įvairiausių problemų, apsiribosiu tiktai viena – prarastas žinias apie tai, kaip turi rengtis moteris.
Jeigu patyrinėsime drabužių istoriją, pamatysime, kad visais laikais ir pačiose įvairiausiose šalyse moterys nešiojo ilgus sijonus ar ilgas sukneles. Kodėl? Todėl, kad energija kaupiasi ten, kur laisva. Moteriai labai svarbu, kad jos energija kauptųsi apačioje, kadangi tai susiję su jos sugebėjimu turėti vaikų ir dėl to, kad moteris gauna energiją iš žemės. Būtent dėl to svarbu nešioti kuo ilgesnius sijonus.
Be to, pernelyg atviri drabužiai neapsaugos moters nuo nepageidautinų ir nešvarių svetimų žvilgsniu, visa tai siurbia iš jos energiją ir jėgas.
Ne visiems malonu ar suprantama kalbėti apie energiją, dėl to galima pateikti labiau „žemišką” argumentą. Ką gali patraukti moteris su atvirais ar aptemptais drabužiais? Netgi jeigu ji sąmoningai apie tai nesusimąsto? Savaime suprantama – ne pačius padoriausius vyrus. Tik ar bus toks gašlus dėmesys malonus?
Kažkam nesinori nešioti ilgų uždarų drabužių, kad nepasijustu pilka pelyte ar priešingai – kad nepritrauktų nereikalingo dėmesio. Sunku ką nors patarti. Reikia surasti balansą tarp drabužių kuklumo ir jų grožio. Indijoje sakoma, kad kiekviena moteris – tai klestėjimo ir žydėjimo deivės įsikūnijimas. Pas mus moteris – giminės saugotoja, grožio, skaistumo, geros nuotaikos ir, galiausiai, laimės skleidėja. Nepamirškite to. Lepinkite save gražiais, akių nedilginančiais drabužiais ir džiuginkite pasaulį aplink save.
Yra dar viena problema, dėl kurios moterys nešioja džinsus. Džinsai – tai nuasmeninimas, būdas susilieti su minia. Aš kartais puikiausiai galiu suprasti troškimą būti nepastebimai, pasitaiko, kad tai oi, kaip reikalinga. Tiesa, tokiu atveju aš renkuosi ne džinsus, o kuklesnę suknelę. Jeigu jus pastoviai užvaldęs toks troškimas – perskaitykite dar kartą aukščiau esančią pastraipą, giliai atsikvėpkite ir pasakykite sau, kad esate nuostabi ir verta nuostabiai atrodyti. Savitaiga? Anaiptol. Tai tik priminimas pačiai sau apie tai, kuo jūs gimėte.
Dar viena problema. Nuolatinis atvirų drabužių nešiojimas provokuoja vyrams aktyvų seksualinį geismą. O tai, kad jo neįmanoma realizuoti, daro didžiulę žalą potencijai. Štai taip, mielos damos – saugokite vyrus, tegu jie žvelgia į jus su susižavėjimu, o ne su geismu. Tegu trokšta nešioti ant rankų ir apiberti gėlėmis, ilgai asistuoti, o ne skubiai verstis į lovą.
Taip pat kai kurios moterys nešioja džinsus ir teisinasi sau tuo, kad taip patogiau. Tai netiesa. Kur tik norite – metro, lėktuvuose, traukiniuose, parke – patogiau su ilgu laisvu sijonu. Patikėkite, aš žinau, ką kalbu – gyvenu labai aktyvų gyvenimą, daug keliauju ir dirbu 7 dienas per savaitę. Džinsai – tai drabužiai, kurie mane kausto, trukdo judėti.
Kažkam netgi atrodo, kad patogūs drabužiai – tai ne jiems. Kažkas bijo sujaukti nusistovėjusią tvarką, kažkas gėdijasi savo figūros. Bet argi džinsai gali koreguoti figūrą? O trumpos suknelės?
Visiškai įmanoma, kad iš pradžių bus nelengva pereiti prie ilgų uždarų drabužių, susirasti savo stilių. Tačiau tai padaryti reikia. Padarykite tai ir pajusite, kaip keičiasi gyvenimas, kaip pradedate labiau save mylėti ir kaip pasikeis aplinkinių, tame tarpe vyrų požiūris į jus.
