Destruktyvių įpročių atsikratymas nėra užgaida. Tai yra rūpinimasis savimi. Tai yra brandos požymis. Tai yra meilė sau.

Psichinė sveikata yra daugiau nei vien diagnozės nebuvimas. Tai stabilumo, vidinės ramybės ir gebėjimo būti savimi jausmas. Tai sugebėjimas ramiai pabusti ryte, džiaugtis kasdienybės smulkmenomis ir nebūti nerimo valdžioje. Psichikai reikia tokios pat priežiūros kaip ir kūnui. O kartais net daugiau.

O pirmas žingsnis, kurį galime padaryti dėl savo dvasinės gerovės, yra atsisakyti įpročių, kurie mus naikina iš vidaus, lašas po lašo.

Nuolatinis savęs lyginimas su kitais

Savęs lyginimas su kitais yra džiaugsmo vagis. Net jei ir kažką pasiekėte, užtenka vieno žvilgsnio į socialinius tinklus, kad nuspręstumėte: „Aš esu niekas.“ Kažkas lieknesnis, sėkmingesnis, palaiko karštus santykius, atostogauja Balyje. O tau vėl nepasitenkinimo jausmas.

Nežinia, koks filtras paslepia ašaras, skyrybas, panikos priepuolius ar paskolas automobiliui, būstui. Ir net jei visa tai tiesa, tai yra jų kelias, o ne jūsų. Jūsų užduotis – vystytis savo plotmėje. Kiekvienas turi savo tempą, savo ritmą, savo skausmus ir savo pergales. Norite palyginti? Palyginkite save su tuo, koks buvote prieš metus. Nustebsite, kaip toli pažengėte.

Savo jausmų nepaisymas

Esame įpratę nuryti emocijas. Nuo vaikystės girdime: „Neverk“, „Nepyk“, „Būk gera mergaitė“. Ir mes tapome skausmo nutildymo ir šypsenos kūrimo profesionalais. Tačiau užgniaužti jausmai niekur nedingsta. Jie nusėda kūne – nugaroje, skrandyje, širdyje. Jie pasireiškia sutrikimų, nuovargio, apatijos pavidalu.

Kai sau sakote: „Man dabar sunku“, tai nėra savęs gailėjimas, o sąžiningumas. Kai leidžiate sau išsiverkti, tai ne silpnybė, o išeitis. Vidinė ramybė prasideda nuo pripažinimo: „Aš jaučiu.“ Nebijokite būti gyvi. Net stiprios moterys kartais jaučiasi išsigandusios, liūdnos ir vienišos. Ir tai gerai.

Gyvenimas „būtinybės“ režimu

„Privalau būti produktyvus“, „Privalau nebūti tingus“, „Privalau užsidirbti pinigų“. Ši „būtinybė“ užgožia mūsų „norą“ ir tam tikru momentu mes nustojame suprasti, ko patys norime. Rytas prasideda nuo „privalau“, o vakaras baigiasi kaltės jausmu, kad nepavyko padaryti daugiau.

Ir gyvenimas tęsiasi. Užuot sakę „privalau“, paklauskite savęs: „Ar man to tikrai reikia?“ Kartais už žodžio „privalau“ slepiasi baimė – būti teisiamam, apleistam, nereikšmingam. Bet būtent „aš noriu“ sugrąžina save sau. Mažais žingsneliais: „Noriu išeiti į lauką“, „Noriu apkabinti savo draugą“, „Aš tiesiog noriu pabūti tyloje“. Tai kelias namo – pas save.

Poilsio atidėliojimas „vėlesniam laikui“

Mes gyvename „padaryk tai“ kultūroje. Poilsis beveik nuodėmė, jei neatsiduodame darbams ir rūpesčiams visu 100 proc. Tačiau kūnas nežino socialinių normų. Jis pavargsta. Ir jei negirdėsite jo šnabždesio, jis pradės „rėkti“ išsekimu, liga, panika. Pavargęs žmogus negali būti laimingas.

Poilsis nėra atlygis, o būtinybė. Pauzė nereiškia „aš tingiu“. Tai reiškia: „Aš save pakankamai vertinu, kad neperdegčiau.“ Kartais tiesiog reikia užmerkti akis ir nieko nedaryti. Tai ne laiko švaistymas – tai jėgų įsikrovimas gyventi toliau. Su šviesia galva, lengvu kūnu ir gyva siela.

Būti pasiekiamiems visą parą

Kai visada esate prisijungęs, jūs tarsi sakote pasauliui: „Aš neturiu teisės į asmeninę erdvę.“ Žinutės 23:00 val., skambučiai, pokalbiai apie smulkmenas, prašymai „padėti“ – ir jūs vėl aukojate save dėl kažkieno kito patogumo. Viduje kaupiasi dirglumas, bet jūs ir toliau stengiatės būti geri kitiems.

Išmokite pasakyti „ne“ be paaiškinimo. Nusistatykite ribas: „Atsakau darbo valandomis“, „Esu užsiėmęs savimi“. Jums nereikia būti gelbėtoju. Jūsų energija yra išteklius ir ją reikia saugoti. Ir tie, kurie jus tikrai myli ir gerbia, supras ir priims jūsų ribas.

Savo pasiekimų nuvertinimas

Kiek kartų neleidote sau didžiuotis savimi? „Tai niekis“, „Man tiesiog pasisekė“, „Bet kas galėtų tai padaryti“. Bet tai padarėte jūs. Jūs išsprendėte problemas, įveikėte sunkumus, nepasidavėte, pradėjote iš naujo. O jei patys to nepripažinsite, kaip kiti tai padarys?

Pradėkite rašyti „pergalių dienoraštį“. Užsirašykite viską: „Aš pakankamai išsimiegojau“, „Nustojau toksiškai bendrauti“, „Užuot nerimastingai naršęs internete, išėjau pasivaikščioti“. Visa tai dėl savęs. Dėl žmogaus, kuris, nepaisydamas nieko, pasirenka save. Kiekvieną dieną. Net ir smulkmenose.