Koks nuostabus, stebuklingas jausmas, kai viena paprasta mylimojo (mylimosios) telefono žinutė pakylėja tave iki dangaus, kai šypsaisi iki ausų „tiesiog šiaip“, kai viduje plazdena drugeliai ir skraido vienaragiai, kai su padažnėjusiu širdies plakimu lauki susitikimo, kai nėra nieko saldesnio už apkabinimus ir glamones, kai atrodo, kad dar šiek tiek ir tu pakilsi link debesų…
Tai ir yra įsimylėjimas, kurį patirti teko kiekvienam. Ir taip norisi pasilikti šioje būsenoje amžinai.
Ji nuostabi tuo, kad nereikalauja jokių pastangų, tiesiog reikia atsidurti reikiamu laiku reikiamoje vietoje ir sutikti tą vienintelę ar vienintelį, tačiau duoda ši būsena labai daug. Galbūt tai pats stipriausias gamtos sukurtas narkotikas. Būtent apie įsimylėjimą kalbama daugumoje filmų, knygų, dainų.
O meilė – visai kas kita. Ji neateina tiesiog šiaip, dėl to, kad pasisekė ar laimingai susiklostė aplinkybės. Norint sužinoti, kas yra meilė, reikia pasistengti, ji reikalauja vidinės brandos, pastangų, sąmoningumo ir… pasirinkimo mylėti.
Erichas Frommas teigė, kad meilė – tai aktyvus susidomėjimas gyvenimu ir gerove to žmogaus, kurį mylime.
Man šis apibrėžimas labai patinka. Jis reiškia kardinalų posūkį: imti galvoti apie kito žmogaus laimę ir tobulėjimą, aktyviai prisidėti prie to. Tai jau visiškai ne ta įsimylėjimo būsena, į kurią tiesiog pateki ir mėgaujiesi.
Meilė reikalauja:
- galvoti apie kitą, atidžiai klausyti, stengtis suprasti
- gerbti ir vertinti savo partnerio poreikius ir jausmus taip pat, kaip savo
- laikytis žodžio, vykdyti pažadus
- leistis į kompromisus
- pripažinti savo klaidas ir trūkumus, juos taisyti
- priimti savo partnerio klaidas ir trūkumus, atleisti
- pasirinkti santykius, o ne savo egoizmą ir keistenybes
- kartu įveikti sunkumus
- būti ištikimam savo pasirinkimui…
Sąrašą galima tęsti ir tęsti…
Ir jeigu eisime šiuo keliu, tai palaipsniui meilė, kaip daugiametis gražus augalas, pradeda augti, žydėti ir duoti vaisių. Tampa brandi, stipri, gili, tikra. Keičia tų, kurie myli, ir tų, kurie yra šalia, širdis.
Įsimylėti lengva, mylėti – sudėtinga.
Įsimylėjimas infantilus, meilė – brandi.
Įsimylėjimas spontaniškas ir nepretenzingas, meilė – reikli.
Įsimylėjimas gali užplūsti taip staigiai, kaip užsiliepsnoja sausas šienas, meilė vystosi ir stiprėja kaip daugiametis augalas.
Įsimylėjimas ryškus, sultingas, svaiginantis, o meilė – gili, švelni, rami, stipri, patikima.
Nuoširdžiai linkiu kiekvienam iš mūsų nueiti šį kelią nuo įsimylėjimo iki nuoširdžios, gilios, patikimos meilės, tapti realiai brandžia asmenybe. O tiems, kurie jau nuėjo šį kelią, išsaugoti tai, kas jums brangiausia.
