Išmokite paleisti žmones iš savo gyvenimo. Ramiai, šaltakraujiškai ir be isterijos. Tie, kurie nori išeiti, vis tiek išeis, kad ir ką darytumėte.
Tik nereikia laukti, kad šie žmonės kada nors sugrįš ir viskas bus kaip anksčiau
Grįžti jie, žinoma, iš tiesų gali. Be to, yra didelė tikimybė, kad laikui bėgant būtent taip ir atsitiks. Štai tik seno požiūrio į tą žmogų jumyse jau nebebus.
Kad ir kaip stengtumėtės pamiršti praeitį, pasitikėjimo išdavikais nesusigrąžinsite.
Su jais nebegalėsite būti toks atsipalaidavęs kaip anksčiau. Jau nebegalėsite besąlygiškai jais pasitikėti.
Kiekvieną buvimo greta to žmogaus dieną, kiekvieną akimirką įtariai lauksite eilinės kiaulystės, eilinės bjaurasties, eilinės išdavystės.
Kaip tame sename anekdote: „Dingusius per jūsų svečiavimąsi sidabrinius šaukštelius mes suradome, bet geriau daugiau neateikite pas mus į svečius, nes nuosėdos juk vis tiek išliko“.
