Istorija apie vargšą užguitą Marką

Kartą mus pakvietė į restoraną, švęsti jubiliejaus. Susirinko kokių 60 svečių – giminaičiai, draugai, jubiliato kolegos. Mes mažai ką iš jų pažinojome. Didelis ilgas stalas. Susėdame į mums nurodytas vietas. Susipažįstame su artimiausiais stalo kaimynais ir sėdinčiais priešais.

-Saulius. – ištiesiu ranką priešais mane sėdinčiam kokių 50 metų amžiaus vyriškiui.

-Jo vardas Markas. – atsako sėdinti greta jo moteris.

Vyriškis tylėdamas paspaudė man ranką.

-Ką gi, išgerkime už jubiliatą! – garsiai paskelbė kažkas kitame stalo gale.

Paimu butelį, papilstau man pakištas taureles. Tiesiu butelį link Marko taurelės, tasai džiugiai ištiesia ranką.

-Markas negeria. Jam gastritas. – griežtai ištaria moteris ir žvelgia į mus smerkiamu žvilgsniu.

Markas apsimeta, kad ištiesė ranką ne taurelės pasiimti, bet duonos. Akyse – liūdesys. Paima duonos.

-Padėk duoną į vietą. Tau aukštas cholesterinas. – sudraudžia moteris.

Markas tylėdamas padeda duoną atgal į vietą. Užmeta akį į laikrodį.

Atneša užkandžius ir salotas.

-Markai, šitos salotos su majonezu. Kas ten žino, kada jas pagamino. O tavo silpnas skrandis. Geriau suvalgyk agurką. – rūpinasi moteris ir padeda jam į tuščią lėkštę agurką. – Palik ramybėje pomidorus. Tau nuo jų alergija.

Sau pačiai moteris prisikrauna į lėkštę visų salotų po truputėlį, silkės ir farširuotų kiaušinių. Markas žiūri su pavydu, ryja seiles.

-Mano skrandis stiprus, tiesiog geležinis. – atsako moteris į nustebusius žvilgsnius. – Įpilkite man degtinės.

Markas triauškia agurką ir žvilgčioja į laikrodį. Tetulė valgo viską iš eilės ir maukia degtinę. Markas tyliai dūsauja.

Pertraukėlė. Išeiname į terasą, bendraujame. Kalbuosi su greta Marko sėdėjusiu vyruku apie kažkokį filmą.

-Jūs matėte šį filmą?. – kreipiuosi į Marką, kad įtraukčiau į pokalbį.

Markas jau žiojosi atsakyti, bet…

-Markas nematė šio filmo. Mes žiūrime serialą “Nuo meilės iki meilės”. Jau du metus. Vakar iki 547-os serijos prisikapstėme. Ir Markui labai patinka. – vėl už savo vyrą atsako tetulė.

Markas vėl tylėdamas žvilgtelėjo į žmoną, paskui – į laikrodį. Mes tuo tarpu pradėjome kalbėtis apie darbą.

-O Markas dabar nedirba. Patyrė traumą ir jau antrą savaitę sėdi namuose.

Atnešė karštą. Tetulė prisikrovė pilną lėkštę įvairiausių skanėstų.

-Markai, ši mėsa laba riebi. O tu dietos laikais. Ir padėk į vietą koka-kolą, nesveika.

-Juk nesveika? – pakartojo dar sykį, žvelgdamas jau į mus visus.

Aplinkui sėdintys žmonės, neiškentę, ėmė švelniai šaipytis iš keistos poros.

-Laisvę Markui! – šūktelėjo kažkas iš dešinės.

-Paleiskite Marką bent į tualetą. – paprašė dar kažkas.

-Parūkom? – pasiūlė vyrukas iš kairės.

-Markas nerūko, jam lėtinis bronchitas.

Markas vėl žvelgia į laikrodį. Žvelgia įdėmiai, neatsitraukdamas, ištisas 30 sekundžių.

-Viskas! – apsidžiaugia galiausiai. – Vyručiai, įpilkite man degtinės! O aš kol kas užgraušiu. – ir prisikrauna kalną salotų, mėsos, užsigeria koka-kola. – Tuojau pavalgysime ir eisime parūkyti!

Iš netikėtumo greta Marko sėdintis vyrukas net užspringo. Visi žvelgė į porą išpūtę akis, laukdami, kas dabar bus.

-Ką, jau aštuonios vakaro? Na, Markai, tu tikras šaunuolis. – šypsosi tetulė ir bučiuoja Markui į skruostą. – Valgyk, valgyk, saule mano!

Stalo kaimynai priblokšti, nesupranta, kas dedasi…

Jau terasoje, išėjus parūkyti, Markas mums papasakojo:

-Aš vakar jai kortomis pralošiau. Mes mėgstame iš norų žaisti. Jau 20 metų taip kvailiojame. Šį kartą aš pralošiau ir turėjau iki 8 vakaro tylėti ir sutikti su viskuo, ką ji pasakys. Bet čia dar nieko… Praeitą kartą pralošusi žmona nuėjo į bendradarbės vestuves nepasidažiusi, su puošnia suknia ir naminėmis šlepetėmis. Va ten tai buvo pasisekimas!

-Iš proto išsikraustyti galima… Kaip nuobodžiai aš gyvenu! – liūdnai atsiduso kažkoks vyrukas ir liūdnai nucimpino į salę iš terasos.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *