Norime to ar ne, tačiau mūsų balsas gali šį bei tą atskleisti apie mūsų charakterį. Į ką kiti atkreipia dėmesį, kai kalbame?
1. Garsumas – per garsus arba, atvirkščiai, per tylus balsas verčia įsitempti, įsiklausyti, kartais išsigąsti ar susierzinti. Nenuostabu, kad greičiausiai mūsų pašnekovas kaip tik išgyvena kažką panašaus, o mes tiesiog jaučiame jo emocijas.
2. Greitis. Per greita ar lėta kalba gali sukelti sumišimą, susierzinimą. Kalbėjimo greitis gali kai ką atskleisti apie pašnekovą. Pavyzdžiui, baimė būti neišgirstam gali prisidėti prie pernelyg greito kalbėjimo, o sunkumai formuluojant sakinius ir ilgos pauzės gali rodyti nepasitikėjimą savimi ir baimę pasakyti savo nuomonę kitiems.
3. Aukštas balsas. Kaip žinia, vaikams tai būdinga, bet jei žmogus taip kalba net suaugęs, tada jis pasąmoningai bus suvokiamas kaip „labai jaunas“, net jei jam jau gerokai daugiau nei 40 metų. Sunkumai gali kilti vertinant šį žmogų, pavyzdžiui, partneriams toks žmogus gali atrodyti pernelyg infantilus ir nerimtas, naivus, o darbe sudaryti nepakankamai patikimo ir patyrusio darbuotojo įspūdį.
4. Žemas balsas, priešingai, traukia. Atrodo, kad jo savininkas turi galią, jėgą ir statusą. Toks žmogus atrodo vyresnis nei yra, labiau patyręs ir protingesnis, o tai reiškia, kad reikia kreiptis į jį tikintis apsaugos ir globos.
5. „Vadovo“ balsas. Tai išsiugdoma darbe (kai profesija siejama su būtinybe duoti įsakymus). Ne darbo aplinkoje toks balsas gali atstumti žmones, ypač mėgstančius diskutuoti ir ginti savo poziciją. Šis balsas gali pritraukti tuos, kuriems sunku prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą ir kuriems reikia „boso“, kuris nurodys, kaip elgtis ir ką daryti.
