Kad santuoka nevirstų kančia

Mes įsimylime, susituokiame, pagimdome vaikus ir juos auginame. Bėgant metams meilė gilėja, ryšys stiprėja, tačiau mūsų pasitenkinimas santuoka dažnai pradeda blėsti.

Kai užklumpa problemos, pradedame daugiau ginčytis ir kaltinti vienas kitą, mažiau viskuo dalinamės, rečiau liečiamės vienas prie kito, patiriame mažiau džiaugsmo momentų ir jaučiamės ne tokie vertinami. Tačiau pergyvename audrą ir maždaug 50 procentų mūsų liekame santuokoje.

Tai, ko nesuvokia didžioji dalis porų, teigia vedybų ekspertai, yra tai, kad yra dalykų, kuriuos jie gali padaryti, kad užsitikrintų geresnius, o ne blogesnius santykius ir kad problemų sprendimas gali būti švelnesnis ir lengvesnis.

Santuoka yra lyg gražus sodas, teigia dr. Renee Colclough Hinson – Porų, siekiančių santuokos tobulinimo, asociacijos vykdančioji direktorė. “Santuoka reikalauja įgūdžių ir nuolatinio dėmesio. “Jei ją puoselėsime, ji sužydės, tačiau jei nesistengsime, ji nuvys ir numirs.”

Savo laimę reikia kurti patiems

“Norite pasakyti, aš turiu stengtis dėl santuokos?” Taip. “Pasaulyje nėra tokios poros, kuriai tobulinant savo santykius nereikėtų stengtis,”- teigia Sallie Foley, knygos “Seksas moterims svarbus” autorė ir Mičigano universiteto instruktorė. Tikėjimas, kad geri laikai tęsis savaime, yra tiesus kelias į nusivylimą ir neviltingumą, priduria ji.

Faktas, kad visose santuokose yra problemų, kurios sukelia konfliktus ir įtampą santykiuose. Dažniausiai pasitaikančios problemos yra šios:

Pinigai. Jų niekuomet nepakanka, o jeigu jų yra, vienas partneris paprastai būna nepatenkintas dėl to, kaip kitas juos leidžia.

Seksas. Tai priežastis, dėl kurios 45 procentai porų kreipiasi pagalbos į specialistus. Dažniausiai vienas partneris nori mylėtis dažniau ir kitomis sąlygomis nei kitam yra priimtina.

Darbas. Partneriai skirtingai įsivaizduoja, ką vienas ir kitas turėtų daryti namuose ir už jų ribų.

Vaikai. Poros dažnai nesutaria dėl to, kaip auklėti ir auginti vaikus.

T

eigiami bendravimo mechanizmai nuves toliau

Šios problemos neišardys jūsų santuokos, jei apie jas išmoksite konstruktyviai kalbėtis su savo partneriu.

John Gottman, psichologijos profesorius iš Vašingtono universiteto ir Gottman instituto įkūrėjas, į videojuostą įrašė 3000 porų pasisakymų, mėginančių panaikinti sąlygas, dėl kurių santykiai blėsta ir žlunga. Jis pastebėjo, kad aptardamos problemą nelaimingos poros dažniausiai pradeda kritikuoti partnerio elgesį. Tuomet pradedama atakuoti partnerio asmenybė ar charakteris, kurią lydi paniekos išraiška – ypatingai žalingas veiksnys. Natūralu, kad puolamas partneris prisiima gynybinę poziciją ir mėgina kontratakuoti. Kyla kova ir turbūt nereikia sakyti, kad problema lieka neišspręsta.

Priešingai, laimingos poros ginčuose naudoja penkis kartus daugiau teigiamo elgesio nei neigiamo, pastebėjo Gottman. Pavyzdžiui, jie pasinaudoja humoru, kuris sumažina įtampą ir paįvairina pokalbį, primindami vienas kitam, kaip vertina partnerį ir ginčo metu išlieka ramūs.

Nepulkite į neviltį, jei jums nesiseka bendrauti taip, kaip bendrauja Gottman laimingos poros. Jūs to galite išmokti, teigia Coclough Hinson.

Norėdami pažiūrėti, kaip geras bendravimas gali padėti spręsti santuokines problemas, aptarkime įprastą įtampos priežastį, pavyzdžiui, žmona jaučia, kad jos darbo krūvis namuose yra per didelis ir nori, kad sutuoktinis jai padėti prižiūrint vaikus.

Štai ką turėtumėte daryti:

Siųskite “Aš” signalus. Geras pavyzdys yra toks: “Mane neramina dabartinė reikalų būklė namuose. Ar galėtume skirti šiek tiek laiko tam, kad aptartume savo vaidmenis, pareigas ir darbus namuose?”

“Tu” teiginiai yra reikalaujantys, kritiški ir kontroliuojantys, tačiau “Aš” teiginiai yra atskleidžiantys ir skatina tikrą įsiklausymą ir supratimą, pažymi Coclough Hinson.

Kai jūs paprašote skirti laiko aptarti problemai, jūs rodote savo jautrumą partnerio poreikiams – galbūt dabar jam nėra tinkamiausias laikas apie tai kalbėtis. Dar daugiau – jūs abu įsipareigojate sutelkti savo dėmesį į problemą artimoje ateityje.

Būkite įsijaučianti. Klausykite, ką kalba jūsų partneris ir įsijauskite į jo situaciją bei tinkamai reaguokite į signalus, kuriuos jis jums siunčia. “Aš suprantu, kad tu jautiesi blogai, kai manai, kad tau vienai tenka rūpintis visais namais ir vaikais. Aš norėčiau padėti sumažinti tavo naštą.”

Svarbiausia rūpestingai apgalvoti savo reakciją. Tai gali būti pripažinimo teiginys – “Tu sakai, kad…”, meilus prisilietimas ranka, nuoširdus žvilgsnis. Trumpai tariant, jūs turėtumėte įtikinti savo partnerį, kad jis jums rūpi ir kad jūs suprantate, kodėl problema jį neramina.

Kruopščiai viską pergalvokite. Suraskite sprendimą, kuris abiem būtų priimtinas. Šis veiksmas sustiprins gebėjimą bendrai priimti sprendimus. Būtinai aptarkite, kokios kliūtys gali sutrukdyti įgyvendinti sprendimą ir sugalvokite, kaip jas pašalinti. Pavyzdžiui, jūs sutariate, kad tris kartus per savaitę vaikus migdo jis, tačiau vėliau suprantate, kad vieną iš dienų, kai vaikus priklauso migdyti jums, jūs turite iki vėlumos dirbti. Ką darysite?

Sukurkite atgalinį ryšį. “Aš labai vertinu, kad tu užmigdai vaikus. Tuomet aš nesijaučiu taip, lyg viena būčiau atsakinga už juos ir už visus namus.” Teigiamas atgalinis ryšys paskatins jūsų partnerį laikytis susitarimo.

Kitą kartą, kai su partneriu mėginsite spręsti problemą, prisiminkite anksčiau išvardintus žingsnius. Jie padės išvengti to, kad pokalbis netaptų neigiamu ir nesugriautų jūsų santykių.

Originalas



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *