Atidūs šunų šeimininkai pastebėjo nuostabų savo keturkojų draugų gebėjimą numatyti jų grįžimą namo. Augintiniai pradeda rodyti džiaugsmingo laukimo ženklus gerokai anksčiau, nei šeimininkas peržengia buto slenkstį. Šis reiškinys toks paplitęs, kad dėl jo atsirado daugybė mitų apie antgamtinius šunų gebėjimus.
Šiuolaikiniai gyvūnų elgsenos tyrimai siūlo mokslinį šio reiškinio paaiškinimą. Šunys neturi paranormalių gebėjimų – jų nuostabus įžvalgumas pagrįstas subtiliu juos supančio pasaulio supratimu ir gerai išvystyta pasikartojančių įvykių analizės sistema.
Šunų laiko nustatymo mechanizmai
Mūsų keturkojai kompanionai turi įspūdingą gebėjimą sekti laiką. Šio mechanizmo pagrindas – sudėtinga biologinių laikrodžių sistema, išsivysčiusi evoliucijos eigoje. Kaip ir jų laukiniai protėviai, naminiai šunys išsaugojo įgūdžius jautriai reaguoti į ciklinius aplinkos pokyčius.
Šunelis laukia šeimininko prie durų
Šunų vidiniai biologiniai laikrodžiai glaudžiai bendradarbiauja su gamtos ciklais ir padeda jiems orientuotis laike. Šios savybės išsivystė kaip svarbus išgyvenimo mechanizmas, leidžiantis gyvūnams numatyti medžioklės, poilsio ir kitos gyvybiškai svarbios veiklos laiką. Namuose ta pati sistema padeda augintiniams sinchronizuoti savo ir šeimininkų dienotvarkę.
Pagrindiniai veiksniai, lemiantys šeimininko sugrįžimą
Tikslumas, kuriuo šunys nustato artėjantį šeimininką, pagrįstas sudėtinga įvairių veiksnių analize. Pagrindinis atskaitos taškas yra aiški žmogaus kasdienė rutina. Šunys gerai įsimena, kada jų šeimininkai išeina ir grįžta, ypač jei šie įvykiai vyksta reguliariai.
Svarbus vaidmuo tenka vizualiniams stebėjimams: augintiniai atidžiai seka, kas vyksta už lango, pastebi būdingus šeimininko artėjimo požymius. Tai gali būti pažįstamo automobilio pasirodymas arba šeimininko siluetas tolumoje. Ne mažiau svarbūs ir garsiniai signalai: atvažiuojančio automobilio triukšmas, žingsnių ant laiptų garsas arba tuo pačiu metu namo grįžtančių kaimynų balsai.
Įdomu tai, kad šunys taip pat analizuoja kitų šeimos narių elgesį. Jie pastebi, kaip namiškiai pradeda ruoštis šeimininko atėjimui: dengia stalą, ruošia vakarienę ar rodo kitus būdingus laukimo ženklus. Visos šios smulkios detalės sudaro bendrą vaizdą, leidžiantį augintiniui beveik neklystamai nustatyti mėgstamo žmogaus artėjimą.
Prisirišimo prie šeimininko ypatybės
Pažymėtina, kad šunys demonstruoja ypatingą reakciją būtent į tą šeimos narį, kuris laikomas pagrindiniu. Šis reiškinys aiškinamas giluminiais socialinio elgesio mechanizmais, paveldėtais iš vilkų. Gamtoje vilkų gauja turi aiškią hierarchiją, o naminiai šunys išsaugojo šią savybę, išskirdami pagrindinį asmenį šeimoje.
Šuo sutinka savo šeimininką
Stiprus emocinis ryšys su konkrečiu asmeniu susiformuoja kasdienio bendravimo procese. Paprastai šuo renkasi tą žmogų, kuris daugiau laiko skiria jo auklėjimui, šėrimui ir pasivaikščiojimams. Tarp augintinio ir šeimininko atsiranda ypatinga prisirišimo forma, kurią mokslininkai lygina su tėvų ir vaiko santykiais.
Šiuo atveju keturkojis draugas puikiai atskiria visus šeimos narius ir kiekvienam rodo individualų požiūrį. Jei pagrindinio šeimininko pasirodymas sukelia didelį entuziazmą ir demonstratyvią džiaugsmo išraišką, tai kitų šeimos narių sugrįžimą gali lydėti santūresnės emocijos.
Įdomu tai, kad gebėjimas numatyti šeimininko sugrįžimą būdingas ne tik šunims. Katės, nepaisant jų, kaip labiau nepriklausomų augintinių, reputacijos, taip pat pasižymi stebėtinu tikslumu nustatant šeimininko atvykimo laiką. Tiesa, jų reakcija gali būti ne tokia akivaizdi – jos tiesiog užima stebėjimo postą prie durų ar lango.
Taigi augintinių gebėjimas numatyti šeimininko sugrįžimą yra ne mistinis, o sudėtingos instinktų, išvystyto intelekto ir prisitaikymo prie žmogaus gyvenimo ritmo sąveikos rezultatas.
