Kaip suprasti, kad mane myli?

Ir iš tiesų – kaip mes suprantame, kad žmogus mumis rimtai susidomėjo, pradėjo mums kažką jausti ir kad santykiai gali turėti tęsinį?

Dažniausiai mes tai suprantame per to žmogaus nerimą. Jis mums pastoviai rašo, dažnai skambina, siekia sužinoti, kuo užsiimame, įsivaizduoti, kaip atrodo mūsų diena.

Ir dar jis stipriai nerimauja, jei iškart neatsakėme į skambutį ir žinutę, puola vos ne į paniką, kad kažkas turbūt atsitiko. Ir lekia pas mus.

Štai šis rinkinukas ir yra tasai požymis, liudijantis apie rimtą partnerio susidomėjimą mumis.

Ką ir bekalbėti, turbūt visi mes manipuliavome įvairiais santykių etapais tokiais triukais kaip „nekelti ragelio”, „pradingti iš pasiekiamos zonos” ir šitokiu būdu „supurtyti” partnerį, sukelti jam nerimą ir pasižiūrėti, kaip stipriai jis nerimaus.

Kodėl taip yra? Kodėl meilė – tai nerimas?

Viskas paprasta. Beveik visi mes turime nerimo kankinamas mamas. Ir vaikystėje mus lydėjo vienas ir tas pats pasikartojantis vaizdas – jeigu mes užtrukome, nepaskambinome, nepasakėme, kur esame, mus pasitikdavo rėkianti mama: „Aš gi jaudinausi, pergyvenau dėl tavęs!!!” O tai turėjo reikšti, kad myliu tave, naktimis nemiegu dėl savo nepakeliamo nerimo. Mamos neretai paprasčiausiai nesugebėjo kontroliuoti savo pykčio, netgi iki fizinių bausmių.

Trumpiau tariant, tuo metu vaiko psichikoje susiformuodavo geležinė formulė: Myliu + labai smarkiai nerimauju + nekontroliuoju emocijų, net iki agresijos ir fizinio smurto. Ir meilės reiškimą vaikas pradeda įsivaizduoti kaip šį minėtą nuodingą kokteilį.

O paskui, suaugusiame gyvenime, mes galime gyventi 10 metų su vyru alkoholiku, kuris mus įžeidinėja ir muša. Arba su pavyduoliu, ar su sadistu. Visi jie aiškina, kad labai dėl mūsų pergyvena, kad negalėjo susivaldyti ir dėl to prisigėrė, aprėkė arba sumušė. Kuo ne jūsų mamytė? Kuo ne meilė?

Ir priešingai – jeigu sutikote ramų žmogų, kuris jūsų pastoviai „nepurto” (Kur tu esi? Kuo užsiimi?), jis mums atrodo visiškai abejingas ir mumis nesidomintis.

Jis gali visiškai normaliai ištverti išsiskyrimo valandas ir dienas ir netgi būti patenkintas kokiais nors savo atskiro gyvenimo įvykiais. Paskui jis pasitiks jus su šypsena, o ne su pretenzijomis ir skandalu.

Tai galbūt būtent jam labiau pasisekė gyvenime? Mama jo nekankino nerimo ir agresijos pliūpsniais, o mylėjo, priėmė, suprato, palaikė, rūpinosi jo jausmais?

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *