Šiuolaikiniame pasaulyje labai aštri laisvo laiko deficito problema. Tėvai labai daug dirba. Vaikai palikti arba sau patiems, arba apkrauti papildomais užsiėmimais. Dėl to šeimos nariai susitinka tik vakarais. Gerai, jeigu spėja išgerti arbatos ir pasikalbėti. Kartais ir tam nebelieka nei laiko, nei jėgų.

O kaipgi tada aptarti problemas, pasidalinti pasiekimais, dėl kažko susitarti? Sveikas emocinis klimatas šeimoje pakrauna energija kiekvieną šeimos sistemos narį, suteikia patikimumo, saugumo jausmus. Meilės energija, kurią normalioje situacijoje gauname šeimoje, suteikia jėgų realizuotis kitose sferose, tyrinėti save ir aplinkinį pasaulį. Ir, žinoma, kiekvienas žmogus nori būti išgirstas ir suprastas šeimoje. O tam reikia ir laiko, ir sąlygų.

Kai šeimos nariai neturi galimybės matyti ir jausti vienas kito būsenos, išsipasakoti savo problemų, pasidalinti pergyvenimais, neišvengiamai ima kauptis įtampa. Laikui bėgant, jos laipsnis didėja, prasideda konfliktai – tarp tėvų ir vaikų, tarp sutuoktinių. Kas galėtų padėti laiku pastebėti šeimos klimato pokyčius?

Psichoterapeutė Virdžinija Satir siūlė matuoti „šeimos temperatūrą”. Tuo tikslu ji netgi patarė susimeistrauti „termometrą”, kuriame būtų pažymėtos tokios skalės kaip meilė ir supratimas, skundai, sunkumai, nauja informacija ir asmeniniai šeimos narių pageidavimai. Termometro parodymus keisti gali kiekvienas, remdamasis savais išgyvenimais.

Sekantis žingsnis, kurį žengti siūlė Virdžinija Satir – sekmadieniniai šeimos susirinkimai, kurių tikslas – aptarti svarbius šeimos įvykius, pasidalinti pergyvenimais, pakalbėti apie tai, kas kiekvienam svarbu. Šeimos susirinkimas – galingas pozityvus resursas, kai kiekvienas šeimos narys, nepriklausomai nuo amžiaus ir statuso, gali pasisakyti, išsikalbėti, būti išgirstas ir dalyvauti problemų sprendime. Niekas nieko nevertina – tai labai svarbu. Visi šeimos nariai lygūs ta prasme, kad jų poreikiai, jausmai, problemos ir troškimai yra vienodai svarbūs.

Kiekviena šeima, priklausomai nuo konkretaus gyvenimo grafiko, gali pasirinkti sau patogią dieną. Klasikiniai susirinkimai vyksta sekmadienio pusryčių metu, kai visa šeima susirinkusi, kai visi spėjo pailsėti ir džiaugiasi vienas kitą susitikę. Labai malonus ir patrauklus įvykis.

Kaip surengti tokį „šeimos susitikimą”? Prieš pradedant, savaime aišku, iniciatyvą vertėtų su visais aptarti, susitarti dėl visiems patogaus laiko ir formato. Svarbu, kad susirinkimai vyktų reguliariai, pavyzdžiui, kartą į savaitę. Paskui galima aptarti punktus, į kuriuos norėtųsi atkreipti dėmesį, matuojant „šeimos temperatūrą”. Kiekvienoje šeimoje tie punktai gali būti savi, skirtingi.

Reikalingas susirinkimo vedėjas, šeimos nariai gali atlikti šią funkciją pasikeisdami. Vedėjo uždavinys – laikytis sutartos struktūros ir palaikyti draugiškumo atmosferą. Gerai būtų vesti užrašus, kuriuose fiksuotumėte priimtus sprendimus, svarbius susitarimus. Juk svarbiausias dalykas, kuriuo užsiimsite šiuose susirinkimuose – formuoti šeimos vertybes ir kultūrą.

Pasisakyti gali kiekvienas, laikydamasis taisyklių:

• Vienas mikrofonas (niekas nepertraukia kalbančio);
• Pagarbus tonas ir elgesys;
• Užuot kritikavus, geriau reikšti pageidavimus ir patarimus.

Tikriausiai iš pradžių ne visi šeimos nariai kalbės absoliučiai atvirai ir aktyviai dalyvaus, tačiau tėvų pavyzdys, jų rimtas požiūris į įvykį, draugiška atmosfera ir draudimas kritikuoti sukurs palankią atmosferą šeimos dialogui.

Šeimos susirinkimas praturtins santykius supratimu, atleidimu, pripažinimu, pasirengimu suteikti pagalbą. Šitaip pajėgsite susidoroti su visais gyvenimo iššūkiais.

.