Kaip tapti savo vaikui geru pavyzdžiu. Patarimai

Mažam vaikui jo tėvai yra svarbiausi žmonės pasaulyje, sektinai pavyzdžiai. Norisi jums to ar ne, vaikai kopijuoja jus ir jūsų elgesį. Kaip tapti vertu pavyzdžiu vaikui? Šie 10 psichologų patarimų padės suprasti save ir pasikeisti, jei tai būtina Jums asmeniškai ir laimingai Jūsų vaiko ateičiai.

Tegul jūsų žodžiai atitinka jūsų darbus. Jei aiškinate vaikui pamokomu tonu, ką ir kaip jis turi daryti, o patys elgiatės priešingai, visas jūsų auklėjimas yra absoliučiai bevertis. Visada galvokite, ko mokote vaikus ir patys mokykitės kartu su jais, būkite jiems sektinas pavyzdys.

Kieno reikalai svarbesni. Lengviausia numoti į vaiką ranka, teisinantis, jog ir be jo turite daug svarbių reikalų. Tačiau vaikui šiuo momentu nėra svarbesnės gyvenime problemos už atlūžusį nuo žaislinio automobilio ratą. O gal galvojate, kad jo problema mažiau svarbi už jūsiškę? Tada nenustebkite, jei po 10 metų vaikas ims jums kartoti: „Mama, palik mane ramybėje!“

Nekaltas melas. Netgi Naujųjų metų apgaulės, susijusios su Kalėdų Seneliu, problema daugelio psichologų vertinama kaip neigiamas indėlis į vaikų auklėjimą. Nes paskui ateis nusivylimas dėl į paviršių išplaukusios tiesos, paskui vyresni vaikai kieme ims juoktis, kad jūsų vaikas vis dar tiki tokiomis vaikiškomis nesąmonėmis. Prieš pameluodami vaikui, net jei turite pačių geriausių ketinimų, pagalvokite apie savo iš pažiūros nekenksmingo melo pasekmes.

Baimė nėra pati geriausia auklėjimo priemonė. Išgąsdinti bausme, bauginti tėčio grįžimu iš darbo, piktais dėdėmis – praeities reliktas, supraskite tai, pagaliau. Mėginimai gąsdinimu pajungti kol kas vis dar bejėgį vaiką – tai meškos paslauga visam jo gyvenimui. Taip, jis išsigąs, nes viską, ką sako tėvai, jis vertina kaip neginčytiną tiesą. Bet ar jis jus gerbs, kai užaugs ir viską supras?

Mušti ar nemušti? Vienareikšmiškai ne. Jūsų vaikas yra asmenybė nuo pat gimimo, nesvarbu, norite tai pripažinti, ar ne. Jam tereikia tiesiog paaugti, kad atsiskleistų ir pradėtų reikštis natūralus prigimtinis potencialas. Tačiau jūs galite jį lengvai atgrasyti nuo tokio noro. Prieš vaiką ranką pakeliantys tėvai daro grubiausią klaidą savo gyvenime – žudo ir laužo jo asmenybę.

Saugokite jums patikėtas paslaptis. Istorija apie darželio smėlio dėžėje su draugais paslėptą lobį jums gali pasirodyti komiška. O kaip neaptarti su draugėmis linksmos naujienos, kad 5 metų mažylis įsimylėjo draugę iš gretimo kiemo? Bet juk tai buvo slapčiausios jūsų sūnaus paslaptys. Ar po to jis galės jumis pasitikėti? O jį supančiu pasauliu?

Suteikite jam balso teisę. Dažnai galima išgirsti tiesiog žudančią frazę, pasiklausius kaip šnekučiuojasi 3-4 metų vaikai, kai koks karštakošis vaikinas ginčijantis pradeda šaukti „Pasakiau ir šventa!” Taip ir įstringa giliai į pasąmonę visi tie jūsų „pasakiau ir šventa!”, mielos mamytės. Raskite galimybių panaudoti pagrįstus argumentus savo pozicijai paaiškinti. Ir išklausykite vaiką. Jis taip pat turi teisę pasisakyti. Nes netgi 2 metukų kūdikis jau turi poreikį rinktis iš „aš noriu” ir „aš nenoriu”. Atsižvelkite į jo norus, protingai argumentuokite neigiamą atsakymą ar draudimą, leiskitės į kompromisą – tada jūsų vaikas užaugs nuostabiu, gyvenimui pritaikytu žmogumi.

Laikykitės duoto žodžio. Nes nuo jūsų elgesio tiesiogiai priklauso, ar vaikas taip pat tesės pažadus. Ir jeigu jis pripras, jog jūsų pažadai yra beverčiai, tada ir pats savo gyvenime elgsis atitinkamai.

Suteikite jam galimybę gyventi savo gyvenimą. Leiskite pačiam rinktis, tegul priima sprendimus, padėkite jam tai daryti, bet jokiu būdu neverskite vaiko gyventi taip, kaip norėtumėte jūs. Nes jums gali atrodyti, kad virėjas – klaiki profesija berniukui, kad iš grojimo smuiku jis neprasimaitins ir pan. Padėkite vaikui plėsti akiratį, parodykite ką nors naujo, kas gali jį sudominti, tačiau nedrauskite būti savimi.

Būkite šalia. Kai vaikai paaugs, jie išeis iš jūsų namų ir bus liūdna, kad jie jus pamažu pamirš. Dabar jau jums jų reikia. O tada, kai vaikui jūsų labai reikėjo, kai jis buvo išsigandęs ir vienišas, kur jūs buvote, ką tuo metu darėte? Dirbote nuo ryto iki vakaro. Ir nuo mažų dienų vaikas yra tikras, kad tėvai jo nemyli ir todėl nuolat jį palieka vieną su savimi. Mylėkite savo vaikus, praleiskite su jais kuo daugiau laiko, kol jie dar neužaugo, nes paskui jiems šito nebereikės.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *