Jeigu vyras nerodo santykiuose jokios atsakomybės, reiškia, jūs jam nesate vertinga. Kaip tai pakeisti? Apie tai ir pakalbėsime.
„Nertis iš kailio, kad patikčiau vyrui? Dar ko užsimanėte! Jeigu nevertina, reiškia, nesugeba įvertinti!” – dabar pasipiktins labai daug damų.
Verčiu į lietuvių kalbą: „Aš – Karalienė! Ir nieko daryti nesiruošiu. Kas manęs tokios nevertina – pats kaltas”.
Toks išpuikimas – tiesiausias ir trumpiausias kelias į vienatvę. Rinktis, žinoma, jums pačioms. Jeigu santykiai su vyru neturi jokios vertės jums pačiai, tai kokia prasmė eikvoti laiką ir jėgas? Veikti reikia visada remiantis „noriu-nenoriu”. Jeigu nėra tokio noro – niekas neturi teisės kaltinti jūsų, jog to nedarote.
Vertybės turi keturis lygmenis: materialios, emocinės, intelektualinės ir dvasinės. Kuo daugiau lygmenų įsijungia į santykius, tuo geriau.
Seksas, maistas, buitinis komfortas – tai materialaus, fizinio lygmens vertybės.
Jei esate vertinga vyrui vien šiame lygmenyje, turėkite galvoje, kad rūpestingumo iš jo sulauksite ne per daugiausiai. Tai – „mamytės” lygis: pamaitinau, apskalbiau, pamylavau. O paskui: „Ačiū, mamyte, aš lekiu pas draugus/einu žiūrėti televizoriaus”. Vargu ar moteriai patiks būti svarbia tik tokiu mastu.
Emocinis palaikymas, bendrai išgyvenamos emocijos – emocinio lygmens vertybės.
Vyrų emocinis lygis skiriasi nuo moteriško. Pateiksiu dvi pagrindines rekomendacijas.
Nereikalaukite kad jis pastoviai, be paliovos reikštų emocijas. Vyrai mažiau emocingi ir rodo emocijas žymiai rečiau. Daug emocijų demonstruoti jie gali tik režime „Aš įsimylėjau”. Tačiau ilgai ištverti tokios būsenos neįmanoma – jūsų vyriškis paprasčiausiai „perdegs”. Dėl to įjungti šį režimą galima tik kartas nuo karto.
Vyrai stiprina emocinius ryšius tada, kai kažką daro drauge. Turėkite galvoje: vyras negali paprasčiausiai prisėsti parke ant suoliuko ir imti plepėti. Pokalbiui vyras renkasi bendrą užsiėmimą: eina į pirtį, važiuoja žvejoti. Kad suartėtumėte, eikite į jo teritoriją, užuot per prievartą tempdama į saviškę.
Visi mes mylime žmogų už kažką. Ir ne šiaip už abstraktų „kažką”, o už tai, ką laikome vertybe.
Pavyzdžiui, vyras jumis rūpinasi, uždirba pinigus, dovanoja gėles, taria komplimentus. Moteris už šiuos veiksmus jį myli, nes tie veiksmai jai vertingi.
O jeigu jis nustos tai daryti: ims voliotis ant sofos, grubiai kalbėti ir reikalauti atnešti alaus – ar išsaugos moteris ankstesnius jausmus? Vargu. Galbūt ir mylės jį ankstesnį, kokiu buvo tada. Tačiau žiūrėdama į aptingusį alaus pampėją, ji nebejaus nieko daugiau, kaip tik nusivylimą, panieką ir nuovargį. Dėl to nereikia iliuzijų – vyras irgi mus myli tik iki to laiko, kol esame jam kažkuo vertinga.
Noriu papasakoti apie dar vieną svarbų ir galingą svertą, veikiantį emociniame lygmenyje.
Jei moteriai yra labai svarbu, kad jai būtų leidžiama išlieti emocijas žodžiais ir kad vyras ją palaikytų: „Mieloji, aš tave myliu. Viskas bus gerai”, tai vyrams yra vertinga ta moteris, kuri juo tiki.
Vyrai daro klaidas. Tai visiškai normalu. Tačiau jiems be galo svarbu, kad jais būtų tikima. Tikima jų potencialu, sugebėjimu ištaisyti klaidas ir pasiekti tikslą.
„Šitas tikėjimas mane nuo priešo kulkų saugojo tamsią naktį” – rašė poetas, išreikšdamas bendrą visų vyrų nuomonę apie tai, kaip gyvybiškai svarbu, kad moteris tavimi tikėtų. Praktiškai tai pasireiškia tuo, kad moteris neatakuoja vyro pretenzijomis, ypač viešomis, demonstruoja pritarimą (bent jau iš pradžių), palaiko ir pagiria.
Būtent tai vyrai ir vadina „tikra, ištikima žmona” – tai ne ta moteris, kuri nemiega su kitais (kas savaime suprantama), o ta, kuri juo tiki. Kuri tiki tavimi, kai jau ir pats savimi suabejoji. Už tokią moterį vyras gyvybę paaukos.
