Kelias brandžios meilės link – kokias krizes tenka išgyventi?

Dviejų žmonių santykiai prasideda ne nuo meilės, o nuo jos trūkumo. Partnerystė neretai sudaroma remiantis tokiu principu: „Jeigu tu mane mylėsi, galbūt ir aš mylėsiu tave“.

Iš antrosios pusės tikimasi dėmesio ir iniciatyvos, kuo mažiau įdedant savo pastangų. Vis dėlto tokie santykiai galiausiai pradeda sekinti, nes nei vienas partneris negauna to, ko iš tikrųjų tikisi. Iš to vėliau kyla priekaištai ir įvairūs reikalavimai, neva antroji pusė nemyli taip, kaip norėtųsi ar kaip tikimasi. Bet meilės neįmanoma išsireikalauti. Ji turi rusenti sava liepsna, o partnerių pareiga nuolat tą liepsną pakurstyti.

Santykiai ir jausmai gali būti stiprūs ir trukti visą gyvenimą arba užgesti iškilus pirmam sunkumui ar gimus mažyliui. Tačiau bet kokiu atveju ji nebus visąlaik vienoda. Meilė – tai kintantis, nuolat žavintis procesas, apimantis ne vieną etapą. Ir tik nuo dviejų žmonių norų bei pastangų priklauso, kiek ji tęsis. Kokie yra tie meilės etapai?

Meilė prasideda nuo susižavėjimo. Partneriai vienas kitą idealizuoja, santykiai pulsuoja romantika. Atrodo, viskas idealu. Šis tobulybės paveikslas paskatina santuokai arba neoficialiam įsipareigojimui.

Visgi žengus pastarąjį žingsnį santykiai gali susidurti su pirmąja krize. Buitis ir nuolatinis buvimas kartu pradeda kišti koją. Kai kurios poros šiame etape išsiskiria, kitos lieka kartu. Tačiau jų santykiai vis tiek atšąla. Jie tampa tarsi įpročių kratinys, nes viskas daroma kone iš reikalo ar pareigos.

Kartais atrodo, jog praėjus susižavėjimui baigiasi ir meilė. Tačiau tai netiesa. Kai kurios poros išties atslūgus romantiškiems jausmams suvokia, jog neturi, ką veikti drauge, ir leidžiasi į kitų partnerių paieškas. Tačiau kartais scenarijus kartojasi vis iš naujo ir vis tas pats. Todėl žmonės pradeda suktis it voverės tame pačiame trumpalaikių santykių rate.

Kai kurios poros su pirmąja krize susidoroja sėkmingai ir pereina į antrą meilės etapą. Jame vyrauja pažinimas, atradimas, naujų dalykų suvokimas. Partneriai atsiskleidžia iš visų pusių, parodo ir savo neigiamas savybes. Jei abu žmonės pagyvenę kelis metus ir pažinę vienas kitą vis dar jaučiasi gerai ir nori būti kartu, jie atkeliauja į dar vieną santykių etapą – susitaikymą. Šiuo laikotarpiu jau galima kalbėti ir apie tikrąją meilę. Partneris tampa brangus, norisi juo rūpintis, spinduliuojama meilė.

Vis dėlto prarasti budrumo negalima, nes gali ištikti antroji krizė, kai sutuoktiniai užsiciklina. T. y. partneriai prisitaiko vienas prie kito, atsiranda rutina. Jie nustoja tobulėti, geriau pažinti vienas kitą (o juk pažinimas apskritai yra beribis! Kiekviename gyvenimo etape žmogų veikia astrologiniai ir tranzitiniai momentai.). Dėl to kuris nors partneris gali pradėti dairytis į kitas ar kitus. Viskas tik dėl to, jog partneriai nustoja augti kartu. O auga tik kuris nors vienas, besirūpindamas savo sveikata, siela, sveika mityba ir nuolat galvodamas, ką daryti, kad būtų gerai. Kitam tuo tarpu ir taip viskas yra gerai – tas pats darbas, jokių pomėgių, pastangų. Šeimai nustojus evoliucionuoti, kažkuris gali pradėti ieškoti kito gyvenimo partnerio arba bandyti savo sutuoktinį patempti aukštyn. Tik abipusis partnerių noras gali padėti įveikti šią krizę. Priešingu atveju gali įvykti skyrybos.

Kaip atrodo brandi meilė? Brandi meilė aplanko tik išgyvenus ir perėjus visus minėtus etapus. Joje vyrauja aiškus suvokimas – aš esu aš, tu esi tu, bet tu man rūpi, esi svarbus, tu vienintelis ir nepakartojamas, niekas negali tavęs pakeisti ir pan. Brandi meilė ateina kartu su brandžiu amžiumi. Meilė tampa tarsi dviejų žmonių pastangų ir išminties vaisiumi.

Bet kuriame etape meilė gali susidurti su įvairiais iššūkiais. Tačiau gana dažnai jai koją kiša didelis amžiaus skirtumas tarp partnerių. 12–14 metų skirtumas tarp dviejų žmonių tampa kliūtimi visavertei partnerystei. Galbūt iš pradžių tai nekels jokių rūpesčių, vėliau, pavyzdžiui, jaunesnis partneris gali pradėti dairytis į kitas. Didelis amžiaus skirtumas kartais neišvengiamai yra susijęs su darbų, pomėgių, interesų, požiūrių ir net fiziologiniais nesutapimais.

Meilę nužudo nesugebėjimas išreikšti savo jausmus, nuoskaudas, nusivylimus. Jei vienam iš partnerių kažkas nepatinka, tačiau norėdamas išsaugoti gražų ryšį tai jis nutyli, ilgainiui jo širdyje gali išaugti siena, atribojanti jį nuo antrosios pusės.

Neištikimybė – dar vienas aspektas, galintis padėti tašką santykiuose. Skirtumas tarp atsitiktinio nuotykio ir sąmoningai suplanuotos neištikimybės – milžiniškas. Kai partneris sąmoningai ieško kito asmens, tai ženklas, jog jausmai antrai pusei užgesę. Ir ne tik jausmai – kažkur išgaravo net paprasčiausia pagarba. Kita vertus neištikimybė visada parodo, ko santykiuose trūksta. Gal emocinio artumos? O gal intelektinio bendravimo?

Nekalbėjimas taip pat gali greitai pražudyti santykius. Kiekviena pora turi ir susipykti, ir susibarti, ir susitaikyti. Jeigu jie susikivirčiję išeina į skirtingus kambarius ir užsidaro savyje, tai nėra gerai.

***

Vilma Šiaučiūnienė

Originalas



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *