Kodėl bijome meilės ir santykių

Prarasta meilė, suirusios santuokos… Kartais mes patys vengiame jausmų ir renkamės vienatvę. Šiame tekste norėtume papasakoti apie baimės mylėti priežastis.

Tikroji meilė verčia jaustis pažeidžiamais. Nauji santykiai – visada neištirta teritorija, o visi žmonės jaučia nežinomybės baimę. Įsimylėti – reiškia, surizikuoti patikėti save kitam, tapti nuo jo emociškai priklausomu. Savarankiškumas, susitelkimas į darbą, hobis – visa tai pasitraukia į antrą planą, juos išstumia santykiai. Ir taip baisu paskui būna prarasti meilę, juk po jos beveik nieko nebelieka.

Nauja meilė atgaivina praeities kančias, paaštrina turimas psichologines traumas. Visuose romantiškuose santykiuose žmogus elgiasi daugmaž vienodai, daro vienas ir tas pačias klaidas, vis iš naujo užlipa ant to paties grėblio. Tai susiję su vaikystės patirtimi ir labai sunkiai ištaisoma. Nesinori iš naujo patirti nuoskaudą, pyktį, pavydą… O visa tai būtinai ateis, jei su šiais jausmais deramai nepadirbėta. Dėl to daugeliui paprasčiau atsisakyti santykių, nei išgyventi iš naujo skausmingą scenarijų.

Meilė sugriauna ankstesnį identitetą – tai, kokiu žmogus save mato pasaulyje. Daugelis įsitikinę, kad nėra nusipelnę gero elgesio su savimi, švelnumo, rūpinimosi. Ir jeigu šie įsitikinimai sugrius, žmogus nustos būti savimi. Nustos būti nuskriaustu, nepatikliu, įtariu. Jis įprato matyti save tokiu per daugybę metų ir širdies gilumoje nepasirengęs atsisveikinti su šiais savo bruožais.

Meilė neatskiriamai susijusi su liūdesiu. Nebūna santykių be debesų: žmonės “prisitrina” vienas prie kito, skaudina, skriaudžia ir patys jaučiasi įskaudinti. Be to, būtinai bus priverstinių išsiskyrimų, kai, pavyzdžiui, kažkas išvažiuos į komandiruotę. Tačiau be liūdesio momentų nebūna džiaugsmo, jog pagaliau esame drauge.

Atsiranda “nelygių jausmų” baimė. Kai kurie žmonės gali bijoti pernelyg stipriai mylėti, o ir patys nepajėgs atsakyti tokiu pat emocijų viesulu. Arba išvis nutars nutraukti santykius ir tuo pačiu suteiks kitam skausmą. Kaltės jausmas neleidžia simpatijai transformuotis į tikrą meilę.

Santykiai gali nutraukti ryšius su giminaičiais. Pavyzdžiui, vyras įpratęs kiekvieną dieną matytis su tėvais, tačiau žino, kad jo išrinktoji nenorės gyventi su jo tėvų šeima. Šiuo atveju santykiai tarnauja kaip suaugimo, subrendimo simbolis, o suaugti ir subręsti pasirengęs anaiptol ne kiekvienas. Savarankiškumo, autonomijos, atsakomybės baimė neleidžia jausti meilės.

Meilė susijusi su egzistencinėmis baimėmis. Kuo daugiau kažko turime, tuo baisiau tai prarasti. Ištirpsi žmoguje, o paskui bus labai sudėtinga vėl sugrįžti į save. Baisu, kad partneris gali mirti. O ką, jeigu bus neištikimas? O jeigu meilė praeis? Tai anaiptol ne pilnas baimių sąrašas, kuris iškyla kiekvienam įsimylėjusiam žmogui prieš akis.

Taip, santykiuose esama daug iššūkių. Tačiau įveikti juos išties verta – kad galėtum eiti per gyvenimą susikibęs rankomis su mylimu žmogumi ir pasijaustum laimingas. Duokite sau šansą patirti meilę.

Šaltinis



Naujienos iš interneto

One thought on “Kodėl bijome meilės ir santykių”

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *