Yra dvi priežastys, dėl kurių geriau neatsakyti į nepatogų klausimą ir nieko nepasakoti apie savo pinigus.

Tarybiniais laikais žmonės ramiai balsu aptarinėdavo savo pajamas – tai buvo normalu. Visi gaudavo maždaug vienodai; didelio skirtumo nebuvo.

Jei žmogus vengdavo tiesaus atsakymo į klausimą „kiek jūs gaunate“, į jį žvelgdavo įtariai. Turbūt jis spekuliantas arba nesąžiningas prekybos darbuotojas! O gal šnipas! Kodėl jis negali tiesiai pasakyti sumos?

Taigi, pokalbiai apie pajamas buvo laikomi gerais ir padoriais. Bet paskui viskas pasikeitė. Pagal statistiką, visai nedidelis žmonių procentas atvirai pasakoja apie savo pajamas.

Kai kurie net patiems artimiausiems nesako, kiek uždirba. Tai pas mus atėjusi Vakarų maniera; ten nepriimta nei klausti apie pajamas, nei atvirai pasakoti. Klausinėti nepadoru, pasakoti – žalinga!

Žalinga pasakoti apie savo uždarbį ne tik todėl, kad gali priskaičiuoti mokesčių. Mokesčiai, galbūt, visi sumokėti sąžiningai. Yra dvi priežastys, dėl kurių geriau neatsakyti į nepatogų klausimą ir nieko nepasakoti apie savo pinigus.

Pirma, psichologai išsiaiškino įdomų dalyką. Jei kito žmogaus pajamos mažesnės už jūsų, simpatija jums išgaruos. Požiūris pasikeis į blogąją pusę. Jei jūs atrodėte mielas, pasirodysite nemalonus.

Ypač kolektyve, grupėje. Aplinkiniai įvertins jus tuo žemiau, kuo aukštesnės jūsų pajamos. Galbūt gerbs. Bet vargu ar mylės. Jūs patys sukūrėte lyginimosi situaciją. O lyginimasis – pirmas žingsnis link pavydo.

Jei kitų pajamos didesnės už jūsų – jūs atsidursite nedėkingame „nevykėlio“ vaidmenyje, palyginus su kitais. Ir galbūt pasirodysite simpatiškas. Tačiau neteksite pagarbos kitų akyse. Jūsų akcijos kris…

Antra, pinigai – keista substancija. Jie „nemėgsta“, kai apie juos kalba, įvardija sumą svetimiems žmonėms. Įvardijote mėnesio algos sumą – ir suma sumažėjo.

Lyg jūs skaičius pavertėte žodžiais. Taip senais laikais buvo draudžiama vadinti žmoną ar vyrą vardais prie svetimų. Sakydavo „sutuoktinis“, „šeimininkas“, „šeimininkė“, ir vaiką prie svetimų vadindavo pravarde. Kad pavydūs žmonės „nenužiūrėtų“.

Deklaracijoje galima nurodyti sumą, o pasakoti apie pajamas rizikinga. Galima netekti pelno. Todėl protingi žmonės į klausimą „kiek jūs uždirbate?“ atsako „pakankamai. Bet norėtųsi daugiau!“

Tai teisingas atsakymas. Nėra reikalo pašaliniams žmonėms žinoti mūsų skaičių, mūsų pelno.

O štai sau galima netgi užsirašyti skaičius; sumą, kurią norėtumėte gauti per mėnesį ar per metus. Tai naudinga. Jūs įrašote šią sumą smegenyse ir pasąmonė padės jums pasiekt rezultato. Gauti trokštama.

Žinoma, proto ribose; pinigai mėgsta protingą požiūrį. Taigi, atvirauti apie pinigus neverta. Geriau nukreipti pokalbį kitur. O per didelis klausiančiojo smalsumas – dingstis įdėmiau į jį įsižiūrėti. Ir būti atsargesniam bendraujant…