Laiminga būti reikia be jokių dopingų. Kažkam reikalinga dozė, kažkam pakanka cigaretės. O kažkam reikalingas Jis. Pasižiūri į tave ir tu jau laikai save laimingiausiu žmogumi. Ir aplink tave daugiau niekas neegzistuoja. Bet kai jo nėra, tau blogai. Prasideda abstinencijos sindromas. Kas minutę skambinėji, norisi visą laiką girdėti jo balsą. Tačiau tasai balsas šaltas, žmogui rūpi visai kiti dalykai. Visi ir viskas, išskyrus tave.
Kiek daug meilės apsėstų moterų lipa ant palangių ar ryja migdomuosius… Nes tai – priklausomybė. Narkotikas.
Visi Jo blogi žodžiai – tarsi nuodai tavo širdžiai. Jie pamažu tave nuodys, kol galutinai nenužudys. Tačiau tu kenti. Kenti tą skausmą. O paskui, kai jis prašo atleisti, tu jam viską atleidi. Ir vėl jautiesi laiminga.
Jis tau ir apsauga, ir atrama, nes tai pats brangiausias tau žmogus. Prieš jį tu visiškai bejėgė. Ir tu tiki savo pasauliu, nežiūrint į abstinencijos sindromą.
Dažnai girdi skaudinančius žodžius, kad esi ligonė, nenormali, psichopatė… Taip ir yra, tai gryna teisybė. Šitos ligos pavadinimas – meilė.
Ir ji turi pažeistos psichikos simptomų.
-
Staigūs nuotaikos svyravimai;
-
Problemos su apetitu;
-
Sumažėjęs darbingumas (jau negali susikoncentruoti ties kokia nors veikla);
-
Visos tavo kalbos tik apie jį ir dėl to nebelieka pilnaverčio bendravimo su aplinkiniais;
-
Nustojai savimi rūpintis, save prižiūrėti;
-
Rimtos problemos darbe ar moksluose;
-
Pastoviai lauki jo skambučio, susitikimo…
Tokia tavo būsena išbaido visus žmones aplinkui. Ir niekas negali to suprasti. Netgi jis, tavo mylimasis. Nes šita tavo manija erzina. Jis pradeda priekaištauti, kad tu visiškai apie nieką negalvoji. Tu paprasčiausiai tampi jam neįdomi. Nuo tokio įkyrumo norisi kuo toliau bėgti. O tu galvoji vien apie jį. Ir kenti tas grubias kalbas apie tai, jog esi niekam tikusi.
Ir netgi jei gražiausia gražuolė dievina vyrą, tai vyras, kad ir kaip jam tai kutentų savimeilę, visgi stengsis laikytis nuo jos kuo toliau. Nes vyras iš prigimties yra medžiotojas, o ne grobis. Tai jis turi lakstyti paskui tave, o ne atvirkščiai.
Taip viskas ir vyksta. Pati išbandžiau.
Atsikratyti priklausomybės kartais padeda medikamentai, tačiau nuo tokios išprotėjusios meilės negelbsti niekas.
Kokia šios ligos priežastis? Jų labai daug. Dauguma jų atėjo iš vaikystės. Galbūt dukra nejautė tėvo meilės ir jai išsikraipė požiūris į vyrus. Trumpiau tariant – tai visada kokia nors psichologinė trauma.
Ką daryti, galutinai neišsikraustytum iš proto?
Viskas paprasta. Tu myli ne žmogų, o savo meilę jam!
Atsuk laikrodį atgal ir pasižiūrėk, kas su tavimi vyko prieš įsimylint. Kokių turėjai interesų, su kuo draugavai… Prisimink. Įtempk savo protą. Pasistenk rečiau mąstyti apie savo dievinamą objektą. Užsirašyk, galų gale, viską, ko siekei ir ką užmiršai, pasikabink sąrašą gerai matomoje vietoje ir studijuok, kai tik imsi jo ilgėtis. Pamėgink susirašyti, ko tau pačiai kitados norėjosi.
Užsiimk, pagaliau, kokia nors veikla!
Išgijimas ateis negreitai. Tačiau tai nereiškia, kad nereikia dirbti su savimi.
Pamėgink atsikratyti jo daiktų, kad ir kaip to nesinorėtų. Būtina save įveikti. Blogiausiu atveju paprašyk, kad tai padarytų draugė.
Gyvenk savo gyvenimą ir nesileisk skriaudžiama.