Ar jūs pokštininkas? Erzintojas? O gal klounas? Tai, kaip atskleidžiate savo humoro jausmą, daug pasako apie jūsų santykį su savimi ir aplinkiniai, rašoma www.psychologytoday.com.
Humoro jausmo ieškome kituose žmonėse ir didžiuojamės savuoju galbūt netgi labiau nei patrauklia išvaizda ar protu. Jei kas nors pasižymi geru humoro jausmu, mums atrodo, kad toks žmogus yra laimingas, pasitiki savimi ir turi puikias ateities perspektyvas.
Toks požiūris senovės graikus būtų gerokai nustebinęs, mat jie tikėjo, kad humoras iš tikrųjų yra agresyvus.
„Mūsų žavėjimasis apdovanotaisiais komediniais sugebėjimais yra sąlygiškai naujas“, – tikina psichologas Rodas Martinas iš Vakarų Ontarijo universiteto, kuris tyrinėja, kaip žmonės naudoja humorą.
Būti juokingam dar nenurodo gerų bendravimo įgūdžių ar pasitikėjimo savimi, nustatė jis savo tyrime, – tai gali būti ir asmenybės ydų požymis.
R.Martinas nustatė, kad humoras – kardas su dvigubais ašmenimis. Jis gali nukalti geresnius santykius ir padėti gyvenime, arba gali būti naikinantis bei kenkiantis kitiems.
„Tai bendravimo forma, kaip ir kalba, ir mes visi humorą naudojame skirtingai“, – sako jis.
Naudojame humorą, kad sustiprintume savo socialinius ryšius, bet taip pat ir tam, kad išstumtume iš draugijos pašalinį. Vis dėlto kartais žeminantis humoras gali būti ir sveikas atsakas: taip kenčiantys nuo rūstaus vadovo pavaldiniai neretai prasimano įvairių juokų apie tironą.
Ir nors humoro jausmas – išskirtinai socialinis, tai, kaip jį naudojate, daug pasako apie jūsų savęs suvokimą. Tie, kurie šaiposi patys iš savęs, kad pralinksmintų kitus, dažnai tą priešiškumą sau išlaiko net likę vieni. Panašiai ir tie, kurie sugeba pažvelgti į pasaulį tolerantiškai, atlaidžiai žvelgia ir į savo trūkumus.
Žeminantis humoras
Šis agresyvus humoro tipas naudojamas kitiems kritikuoti ir manipuliuoti per erzinimą, sarkazmą bei pajuoką. Kai tai nukreipta prieš politikus, būna linksma ir dažniausiai nekenksminga. Tačiau realiame pasaulyje tokio humoro poveikis kur kas aštresnis. Kai draugams pasakojama nepatogi istorija apie kitą draugą, demonstruojama agresija – parodydamas kitus neigiamoje šviesoje, pats gali iškilti aukščiau jų.
Kai tokiems „pokštininkams“ priekaištaujama dėl jų elgesio, šie paprastai atsako „tik juokaujantys“, ir tokiu būdu atsikrato atsakomybės už savo veiksmus. Bet kokiu atveju tai daro įtaką asmeniniams santykiams.
Vienijantis humoras
Žmonės, kurie juokauja, kad sujungtų aplinkinius, paprastai būna mieli ir mėgstami. Jie pasakoja šmaikščias istorijas, pokštauja, praskaidrina nuotaiką. Kitiems jie dovanoja šilumą, mažina susidariusią įtampą nejaukiose situacijose ir gali pasijuokti iš savo klaidų.
Vis dėlto ir tokio pobūdžio humoras gali turėti tamsiąją pusę. Galiausiai juk vienybės jausmas dar saldesnis, kai žinai, kad kažkas išstumtas iš draugijos…
Humoras „nekęsk manęs“
Tokio pobūdžio humoro atveju pats asmuo išstato save pajuokai, kad kiti pasilinksmintų. Tai visiems pažįstamas klounas arba storulis, besijuokiantis iš savęs.
Mažomis dozėmis tai gali būti žavu, bet kas per daug, tas nesveika: jei nuolat leisite iš savęs juoktis, imsite savęs negerbti, išgyvensite nerimą ir depresiją. Be to, kiti žmonės taip pat gali imti jaustis nejaukiai.
Juokimasis iš gyvenimo
Atsiminkite, kaip žavitės asmeniu, kuris „nepriima savęs pernelyg rimtai“. Būtent apie tai ir kalbame. Tai ne tik būdas bendrauti su žmonėmis, bet ir prizmė, per kurią pasaulis nusidažo šviesesnėmis spalvomis. Toks humoras padeda susidoroti su iššūkiais, pasijuokti iš gyvenimo absurdų.
Tyrimai sieja humoro jausmą ir gerą sveikatą. Natūralu – juk kai šaipotės, sunku ilgai išlikti neramiam ar priešiškam. R.Martinas tai vadina „palaikančiuoju humoru“, nes jums nereikia kitų žmonių, kurie jus palinksmintų – jei įvyksta kažkas keisto ar erzinančio, pats puikiai galite iš to pasijuokti.
