Kuo iš tikrųjų skiriasi vyrai ir moterys

Yra toks labai paplitęs požiūris, kad vyrais ir moterys panašūs į skirtingų planetų gyventojus – iki tokio lygio jie skirtingi, jog suprasti vienas kito be vertėjo negali. Ar tikrai taip yra? Juk visi mes esame visų pirma žmonės, o tai reiškia, kad kalbame ne skirtingomis kalbomis ir galime puikiausiai vienas kitą suprasti, kad tik noro būtų.

Ir visgi vargu ar kas ims ginčytis, jog vyrai ir moterys skiriasi vienas nuo kito ne vien fiziniais lytiniais požymiais. Į kai kuriuos požymius būtina atsižvelgti kasdieniniame gyvenime – kad išvengtume konfliktų ir nesusipratimų.

Pirmasis skirtumas. Vyrai puikiai jaučia savo galimybių ribas, o moterys – ne

Jei moteris energingai ėmėsi kloti laminatą, pjauti medį ar gręžti betoninę sieną – tai dar visai nereiškia, kad šie užsiėmimai jai pagal jėgas. Tiesiog ji šito kol kas nesupranta. Supras, kai jau įsitrauks į veiklą ir bus per vėlu. Štai čia ir prasidės ašaros, nežmoniškos pastangos įveikti save ir savo silpnybes, galiausiai gausime „bobą su kiaušiniais”.

Visgi būtų neblogai moterį laiku sustabdyti, nes taip ji ir patrūkti gali. Štai patarimas moterims: nereikia adresuoti vyrui tokių frazių kaip: „Tu to nedaryk, nereikia”, „Tai sunku” ir, juo labiau „Tu nesusidorosi”. Paskutinė frazė – pats didžiausias įžeidimas. Jeigu jau vyras kažko ėmėsi, reiškia yra tikras, jog susidoros.

Antrasis skirtumas. Vyras žino, kada laikas pailsėti, o moteris nejaučia nuovargio, kol nenukrinta

Jeigu moteris nuolat patarinėja vyrui pailsėti – ji daro didelę klaidą. Vyras pats žino, kada jam laikas ilsėtis, kada – dirbti. Tokia globa gali sukelti vien susierzinimą. O štai moterį būtina stabdyti, jei pernelyg įsijautė į darbus. Ji gali atrodyti pakankamai žvali ir energinga, dirbti kaip mašina – tačiau tai nereiškia, kad ji nepavargo. Tiesiog jai pačiai sunku tai pajausti ir suprasti. Supras ji tai jau tada, kai grius kaip pakirsta nuo nežmoniškų pastangų.

Trečiasis skirtumas. Vyrai lengviau ištveria trumpalaikį stiprų skausmą, o moterys – ilgalaikį, buką ir maudžiantį

Moterys neretai laikomos silpnomis, kadangi gali imti šaukti dėl menkiausios mėlynės ar sumušto kelio. Tačiau nedaug kas žino, kad ta pati „silpna” moteriškaitė tylėdama, narsiai ir herojiškai atlaiko ilgalaikius negalavimus, sekinančius skausmus, pakilusią temperatūrą, nesuteikdama jokio preteksto aplinkiniams susigaudyti, kaip jai sunku. Svarbu, kad artimas jai žmogus išmoktų pastebėti jos blogos savijautos požymius net jeigu ji nesiskundžia ir atitinkamai ja pasirūpintų.

Vyrų reakcija – absoliučiai priešinga. Jis be jokio garso iškęs rimtą traumą, užtat jį gali išversti iš kojų menkiausias peršalimas. Moteris turėtų tai suprasti: negalavimas, kuris jai atrodo visiškai lengvas, vyrams dažniausiai esti oi koks nelengvas.

Ketvirtasis skirtumas. Svarbiausias vyro suvokimo kanalas – regėjimas, moterims – klausa ir pojūčiai

Ir čia mes, aišku, iškart prisiminsime patarlę apie tai, kad vyrai myli akimis, o moterys – ausimis. Tačiau moteriai labai svarbu ne tik tai, ką ji girdi, bet ir tai, ką jaučia jos kūnas, kiek komfortiški ir malonūs tie pojūčiai. Dėl to, jei norite kažkuo įtikinti moterį, pavyzdžiui, nuvažiuoti drauge į kurortą – visiškai nebūtina rodyti jai paveiksliukus su paplūdimio vaizdais ar 5 žvaigždučių viešbučio interjeru. Geriau vaizdingai nupasakokite jai visa tai žodžiais ir pridurkite, kaip puikiai ir komfortiškai ji jausis to viešbučio numeryje, o taip pat paplūdimyje su minkštu smėliuku, šiltose, švelniose jūros bangose.

Vyras gi tokius žodžius greičiausiai praleis pro ausis. O štai ryškūs paveiksliukai gali padaryti jam didelį įspūdį.

Esama, žinoma, vyrų, kurie irgi suvokia pasaulį per klausą ir pojūčius, tačiau moterų tarpe šis būdas sutinkamas nepalyginamai dažniau.

Penktasis skirtumas. Moterims svarbesni jausmai, vyrams – faktai

Pasakodama apie kokį nors įvykį, kurio liudininke tapo, moteris visada kalbės apie savo pergyvenimus. Pasipils tokios frazės, kaip: „Aš buvau sukrėsta”, „Aš nežinojau – juoktis ar verkti”, „Aš taip sutrikau”. Moteriai atrodo, kad aplinkiniai geriau ją supras, jeigu ji papasakos apie tai, ką jautė.

Vyrui nevertėtų pykti dėl tokio moteriško emocionalumo, net jeigu jos audringą reakciją sukėlę faktai jam atrodo visiškai nereikšmingi. Negalima jai sakyti: „Nepergyvenk dėl tokių niekų”. Ji nuspręs, kad vyras nuvertina jos jausmus, kurie jai yra anaiptol ne niekai. Iš čia gali kilti pyktis, o jam iš paskos – skandalas.

O moteriai beprasmiška kaltinti vyrą bejausmiškumu, jeigu jis nesupranta jos jausmų ir pats jų nereiškia lygiai taip pat audringai, kaip ji pati. Vyrui visiškai nesvetimos emocijos, jis tiesiog nereiškia jų garsiai ir viešai. Vyras papasakos apie faktus, kurie sukėlė jam kokius nors išgyvenimus, o apie pačius išgyvenimus greičiausiai nutylės. Juk vyras įsitikinęs, kad faktai kalba patys už save, ir jeigu jis juos išdėstė, reiškia, ir taip aišku, kokius jausmus jie gali sukelti.

Tai, žinoma, anaiptol ne visi skirtumai tarp vyrų ir moterų, be to jie nėra universalūs, juk kiekviena taisyklė turi išimčių. Svarbiausia – turėti galvoje, jog kitas žmogus yra vertas supratimo ir pagarbos, net jeigu jis visiškai nepanašus į jus, jeigu jaučia, galvoja ir reaguoja visiškai kitaip.

Pasaulis būtų labai nuobodus, jei žmonės visiškai nesiskirtų vienas nuo kito, elgtųsi vienodai ir visada viskame sutiktų su vienas kito nuomone. Dėl to beprasmiška pergyventi, jog esame skirtingi, geriau tuo pasidžiaugti. O kad konfliktai su artimais ir mylimais žmonėmis būtų kiek galima retesni, vienintelis dalykas, ko tam reikia – gerbti kito žmogaus ypatumus, parodyti bent lašelį kantrybės, gerumo ir geranoriškumo.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *