Šiuolaikinėje visuomenėje daugybė žmonių susiduria su įvairiomis smurto ir žiaurumo formomis, toks elgesys gali pasireikšti ir šeimoje.

Motinos smurtas – kaip tik viena iš tokių smurto formų, kuri gali turėti ilgalaikį psichologinį poveikį aukai.

Mama smurtautoja – tai moteris, kuri fiziškai, emociškai, psichologiškai ar seksualiai smurtauja prieš savo vaikus. Toks elgesys gali pasireikšti fizinėmis bausmėmis, žeminimu, grasinimais, draudimais, izoliavimu nuo visuomenės ir kitomis prievartos formomis.

Svarbu pažymėti, kad ne visos mamos, kurios naudoja prievartą, yra „smurtaujančios motinos“, tokį jų elgesį gali lemti įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, psichikos sutrikimai.

Smurtas ir žiaurus elgesys šeimoje, ypač iš motinos pusės, gali rimtai paveikti vaiko psichologinę ir emocinę gerovę.

Sūnui ar dukrai, tapusiems motinos smurto auka, gali pasireikšti šios pasekmės:

Trauminiai padariniai

Vaikai, kurie patiria motinos smurtinį elgesį, gali patirti trauminį efektą, kuris ilgam laikui paveiks jų savivertę, saugumo jausmą ir pasitikėjimą kitais žmonėmis.

Problemos su santykiais

Vaikai, kurie užauga kupinuose smurto šeimose, gali turėti sunkumų užmegzdami ir palaikydami sveikus santykius ateityje – dėl pasitikėjimo stokos ir patirtos traumos.

Taip pat, jau suaugę, jie susiranda kitą artimą žmogų, panašų į jų mamą (motinos elgesys jiems tampa „norma“, kitokio jie paprasčiausiai nematė).

Negatyvus savęs vertinimas

Vaikams, patyrusiems motinos smurtą, gali susiformuoti neigiama savivertė ir kaltės jausmas dėl to, kas vyksta, o tai gali turėti įtakos jų psichikos sveikatai.

Elgesio problemos

Smurtaujančiose šeimose augantiems vaikams gali pasireikšti agresyvus elgesys, elgesio sutrikimai, jiems gali būti sunku kontroliuoti savo emocijas.

Mokymosi ir karjeros sunkumai

Nuolatinis smurtas ir stresas šeimoje gali turėti įtakos mokymosi ar darbo rezultatams ir būsimai karjerai.

Mokykloje turėjau pavyzdį – bendraklasę, kurią mama mušdavo už „patenkinamus” vertinimus, kadangi norėjo, kad ji būtų pirmūnė. Ir mokytojai nieko negalėjo padaryti. Štai kodėl mokyklose turėtų dirbti psichologai, kurie darbuotųsi su motina ir vaiku ankstyvuoju tokio motinos elgesio etapu.

Aš nepanagrinėjau dar vieno punkto, apie į tiesiog užsiminsiu – tai dar ir kerštas, jei motina išsiskyrusi. Ji savo pyktį ant buvusio vyro išlieja ant vaiko. Arba pakeičia išėjusį vyrą savo vaiku. Pradeda iš jo daug reikalauti – tokių dalykų, kokių iš vaikų apskritai nereikalaujama. Tačiau tai atskirai nagrinėtina didžiulė problema.

Nuo smurto šeimoje kentėjusiems, dabar jau suaugusiems vaikams labai svarbu atpažinti problemą ir surasti išeitį iš tokios situacijos.

Psichologo ir kitų specialistų, kurie specializuojasi dirbdami su smurto aukomis, pagalba gali tapti pirmuoju žingsniu į išsilaisvinimą iš smurtinių santykių ir psichinės gerovės atkūrimą.

Žinoma, dar būtų neblogai atidaryti mokyklas būsimoms mamoms, kuriose joms būtų pasakojama apie vaikų auklėjimą, apie tai, ką jos gali daryti ir ko negali. Mes juk turime vairavimo mokyklas, ar mokyklas, kuriose mokoma elgtis su ginklais, o štai su tokiu svarbiu dalyku kaip vaikas – ne.

Ir yra dar vienas dalykas, būdingas daugybei moterų. Jos pastebi menkiausias klaideles kitų vaikų auklėjime, kitų mamų „neteisingus” veiksmus, o štai savų klaidų nemato, nepripažįsta ir matyti bei pripažinti nesiruošia.

O dar kai kurios mamos paprasčiausiai nenori nieko klausytis ir girdėti.

Be to, svarbu pažymėti, kad reikia didinti visuomenės informuotumą apie motinų smurto problemą. Prevencinės priemonės ir paramos bei palaikymo sistemos kūrimas gali padėti užkirsti kelią tokiems atvejams ateityje ir užtikrinti vaikų saugumą bei gerovę.

.