Mano vaikas – mano atspindys

Labai žinoma frazė, tiesa? Ar kada susimąstėte, kokio amžiaus vaikui ji aktualiausia?

Tikriausiai pasakysite „bet kokiam!“, tačiau čia aš su jumis nesutiksiu. Yra gyvenimo laikotarpis, kai vaikų elgesys praktiškai visiškai priklauso nuo motinos būklės, iki maždaug 7-erių metų. Ir būtent čia, nuskaičius vaiko būseną, elgesį, nuotaiką, galima saugiai koreliuoti su savimi ir savo vidine būsena.

Būtent šiuo gyvenimo periodu tėvai dažniausiai kreipiasi į specialistus, susirūpinę, kad jų vaikai kažkokie ne tokie, neteisingi, reikalaujantys skubaus psichologinio „remonto”. Tačiau tai yra ne kas kita, kaip elementarus atsakomybės suvertimas kitiems. Tėvai bando kaltinti vaiką, kad jis ne toks, bando suversti atsakomybę už elgesio koregavimą specialistams, užuot pažvelgę pirmiausia į pačius save. Kaltinti savęs dėl visko, beje, irgi nereikėtų, nes nė vienas iš mūsų nėra tobulas ir mes paprasčiausiai neturime teisės pasiduoti.

Panagrinėkime kelis pavyzdžius.

Nepaklusnumas, kartais – visiškas nustatytų taisyklių nepaisymas

Jei susiduriate su tokiu elgesiu, laikas rimtai ištyrinėti „su mikroskopu“ savo pačių būseną. Ko norėtųsi jums patiems ir kaip jums realiai tenka elgtis. Kitaip tariant, ar tenka jums nuolat laikytis taisyklių, kurių negalite pakęsti, tačiau, kaip sakoma, neturite kito pasirinkimo.

Vaikas gali atspindėti jūsų pačių vidinį troškimą priešintis taisyklėms, pats jas laužydamas. Juk pagrindinis dalykas, ką vaikas suvokia, yra neverbaliniai simboliai, emocijos, jausmai, o jau paskui – žodžiai.

Ir tokiu atveju galima jį be paliovos barti, aiškinti, kad jis neteisus, o viso to rezultatas – naujos išdaigos.

Susigaudykite save, išsiaiškinkite, kaip suvokiate tikrovę. Tada pasikeis ir vaikas.

Agresija, nepagrįsti pykčio protrūkiai

Dažnai tėvai skundžiasi nuolat besipešančiu, kitus mušančiu, piktu vaiku. Jie prašo išsiaiškinti tokio elgesio priežastį. Lyg ir viskas buvo gerai, jis buvo toks gerai išauklėtas, teisingas ir staiga…

Ir čia jūs išgirstate faktus iš tėvų gyvenimo, kas jame vyksta šiuo momentu. Pradžioje dažniausiai viskas būna gerai, tačiau kiek giliau po uždanga „mes – ideali šeima“, galima atrasti nepasitenkinimą, užslėptus konfliktus, asmeninės realizacijos deficitą, o viso to fone gali susiformuoti giliai užslėpta agresija.

Bet faktas yra tas, kad agresija būna paslėpta nuo visų, tik ne nuo vaiko… Ir jeigu jūs jos neišliesite ir neišreikšite, nors kažkur giliai viduje to labai norisi, tai agresiją išlies ir išreikš jūsų vaikas.

Manau, neverta daug kalbėti apie tai, kad susitvarkę savo problemas ir padirbėję su agresija, tėvai turi nuostabią galimybę vėl matyti greta savęs nuostabius ir išauklėtus vaikus.

Tai tik du pavyzdžiai iš daugelio tų, su kuriais tenka susidurti praktikoje. Būkite dėmesingi ne tik vaikui, bet ir sau. Ir atminkite, kad jeigu jūsų vaikas staiga pradėjo elgtis nestandartiškai, netikėtai, be niekur nieko, ir negali nieko paaiškinti – pasižiūrėkite į save, pasikapstykite giliau, paieškokite būtent ten.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *