Pakeitimo efektas yra vienas keisčiausių mūsų mąstymo procesų. Tai psichologinė gynyba, kuria siekiama patenkinti pirminį poreikį, perkeliant veiksmą ar reakciją į kitą objektą. Kitaip tariant, šis efektas apibūdina žmonių polinkį labiau sutikti su mažiau pageidaujama alternatyva, kai jiems neleidžiama gauti to, ko jie nori. Užuot tiesiogiai patenkinęs uždraustus troškimus, žmogus linkęs nukreipti dėmesį į kitas gyvenimo sritis, kur galima lengvai ir saugiai patirti pasitenkinimą.

Pageidaujamo atsisakymas

Pirmiausia išsiaiškinkime, kas nutinka, kai mums užkertamas kelias gauti tai, ko norime. Atmetimas beveik visada sukelia nusivylimo ir nepasitenkinimo jausmus, ypač jei yra dideli lūkesčiai pasiekti norimą tikslą ar objektą. Norėdami susidoroti su šiuo neigiamu jausmu, galime nesąmoningai sumažinti savo reikalavimus ir sutikti tenkintis mažiau pageidautinu variantu, nes tai vis tiek geriau nei nieko. Kodėl taip lengvai sutinkame su pakeitimu?

Pateiksime keletą pavyzdžių. Tikriausiai ne kartą pastebėjote, kad jei mums atsisakoma įsigyti norimą produktą, galime sutikti su pigesniu analogu, nors jis ir nėra toks geras. Šis produktas vis dar reikalingas, o paprasčiausia išeitis – rasti mažiau kokybišką, bet pigesnį pakaitalą. Arba, jei mes negauname trokštamo posto, galime sutikti su mažiau prestižiniu darbu, kad tik turėtume nuolatinį darbą ir pajamas, kurios padengtų bent minimalius poreikius. Jei esame išstumiami iš santykių su mums patinkančiu žmogumi, galime būti labiau linkę siekti ryšio su žmogumi, kuris mus mažiau domina, bet vis tiek mumis domisi. Mus veikia baimės. Bijome praleisti progą, net jei ji ne tokia gera, kokios norėtume, nenorime likti tuščiomis rankomis, bet kokia kaina vengiame nusivylimo jausmo, kad nepasijustume nevykėliais. Tačiau sutikimas pakeisti tai, ko norime, suteikia mums tam tikrą atramos tašką, jausmą, kad esame verti, reikšmingi, sėkmingi.

Draudžiami jausmai

Tas pats nutinka ir su jausmais bei troškimais, kuriuos mes patys laikome netoleruotinais arba kuriuos smerkia visuomenė, kuriai priklausome. Tada, užuot tiesiogiai patenkinęs savo uždraustus troškimus ar emocijas, žmogus nukreipia juos į kitas gyvenimo sritis, kur juos galima išreikšti saugiai ir naudingai.

Pavyzdžiui, žmogus, patiriantis agresiją ar pyktį, gali išsilieti sporte ar kūrybinėje veikloje, kuri leidžia jam išreikšti šias emocijas konstruktyvia forma.

O žmogus, kurio seksualiniai troškimai laikomi nepriimtinais ar draudžiamais, gali nukreipti savo energiją į karjerą ar kitą socialiai reikšmingą veiklą.

Kad išvengtume baimės ir nerimo jausmo, galime savanoriauti arba padėti kitiems nukreipti savo emocinę energiją teigiama linkme. O jei dėl kokių nors priežasčių nepavyksta užmegzti rimtų ir darnių santykių, tai stačia galva pasineriame į darboholizmą, sportą ar pomėgius, nes tai teikia džiaugsmo ir pasitenkinimo, taip neigiamas emocijas pakeičiame teigiama patirtimi.

Ar kada pastebėjote, kaip reaguojame, jei mus įžeidžia ar supykdo aukštesnio socialinio statuso žmogus? Neturime galimybės atvirai reikšti savo emocijų, nes galime būti atleisti iš darbo, todėl psichika nesąmoningai ieškos objekto pykčiui ir apmaudui išlieti. Paprastai toks objektas yra pavaldiniai arba artimi žmonės, dažniausiai, deja, mūsų vaikai. Įdomu ir tai, kad nepatenkinti troškimai taip pat gali priversti mus nuolat kraustytis iš vienos vietos į kitą ieškant kažko geresnio ar keliauti, žemėlapyje vėliavėlėmis pažymint jau aplankytas vietas. Juk tai yra kažkas, kas mums pavyksta.

Dažnai pasitaiko, kad smurtautojo auka, kuri yra slopinama, žeminama, bauginama, patiria baimę ir diskomfortą. Reakcija šiuo atveju aiški – gynyba, pasipriešinimas, vengimas. Bet tada paaiškėja, kad visuomenė smerkiamai reaguoja į tai, kad moteris palieka vyrą. Bloga žmona, nerimta moteris, nesąžininga… Susidūrimas su viešąja kritika tampa per sunkiu smūgiu psichikai, ir ji nori išgelbėti nuo tokios traumos. Be to, aukos pasipriešinimas gali sukelti stiprų smurtautojo pyktį ir pabloginti situaciją net iki fizinės agresijos. O aukos psichikai to nereikia. Šioje situacijoje ji greičiausiai naudos standartinį pakeitimą – jausmus pakeis priešingais. Auka pamils savo kankintoją ir ims rodyti daugiau dėmesio bei rūpinimosi. Vietoj pykčio – daugiau meilės.

Pakeitimų privalumai ir pavojai

Kai kuriais atvejais tam tikrą laiką pakeitimo efektas gali būti naudingas mechanizmas prisitaikant prie sudėtingų situacijų ir mažinant įtampą, kurią sukelia konfliktai tarp vidinių norų ir išorinių apribojimų. Bet vis tiek neturėtumėte ilgai naudotis tokiais pakeitimais.

Žinoma, puiku, kad sąmonė sugeba pavojingus poreikius pakeisti kažkuo geru, šviesiu ir naudingu. Tačiau jei pakeitimas per daug neadekvatus, skatinantis pernelyg didelį aktyvumą vienoje gyvenimo srityje, tai sukels nepasitenkinimą savimi, pasauliu, rezultatais, nesugebėjimą sustoti, pailsėti ir blaiviai įvertinti susidariusios padėties. Dažnai pakaitalai tampa destruktyvaus ir agresyvaus elgesio, taip pat tokio pavojingo reiškinio kaip bėgimas nuo realybės, siekiant atitrūkti nuo nemalonios kasdienybės per veiklą, susijusią su pramogomis ar fantazijomis.

Išeitis iš pakeitimų labirinto

Išeitis visada yra! Svarbu suvokti savo baimę būti atstumtam, nesugebėjimą išreikšti savo jausmų ir aklai, be analizės nepasiduoti pirmai siūlomai alternatyvai. Jei jūsų norai neišsipildė, neskubėkite priimti sprendimo. Skirkite sau laiko pagalvoti ir iš tikrųjų įvertinti gyvenimo ar kažkieno iš išorės siūlomas galimybes.

Nuolat ieškokite to, kas jums geriausia, nebijokite pasakyti „ne“ ir nustatykite savo ribas.