Be lengvumo nėra meilės
Sąvoka „neprisirišti” mums skamba kaip „vengti”, o žodis „lengvumas” asocijuojasi su „neapsisunkinęs”, „neapsikrovęs”. Iš tikrųjų tai visiškai neteisingas požiūris į tikrąją geros ir rūpestingos meilės prigimtį.
Meilė – tai kai parodome tikrą dėmesį, bet neįsikimbame rankomis ir kojomis į žmogų. Tai reiškia, kad rūpinamės mylimaisiais, likdami tuo pat metu absoliučiai laisvi.
Pernelyg sunkioje meilėje slypi grėsmė mūsų mylimajam. Šitą klaidą dažnai daro vaikai, kurie turi namų augintinį. Jie „myli” jį taip smarkiai ir apkabina taip stipriai, kad pridusina gyvūnėlį vos ne iki mirties. Tai pakankamai niūrus pavyzdys, tačiau jis labai gerai iliustruoja realų pernelyg „prisirišusios” meilės pavojų. Mylėti pernelyg smarkiai… Laikyti pernelyg stipriai…
Suaugusieji irgi daro šią klaidą, tegu ir emocijų lygmenyje, tačiau pastoviai. Mums irgi gresia pavojus.
Kai esame pernelyg prie kažko prisirišę, ar tai būtų namų augintinis, ar žmogus, vietoje to, kad laikytume jį atskira būtybe, turinčia savo gyvenimą, mes sudaužome sau širdį.
Mes manome, kad meilė yra tai, kas prarandama, tačiau tai netiesa. Ką tikrai galime prarasti – tai gyvenimą, o meilė – visada lengvumas. Meilė – tai laisvė.
Mes galime visiškai atsiduoti meilei ir tuo pat metu neįsikibti į ją. Mes galime leisti jai kvėpuoti.
Meilė – tai kai supranti, kaip veikia gyvenimas. Ir mūsų, ir kitų žmonių, ir apskritai, kaip veikia šis pasaulis. Dėl gyvenimo trapumo mūsų santykiai ir tampa tokiais vertingais.
Pernelyg dažnai mes susikoncentruojame į to, ką turime, vertę. Užsicikliname ties savo nerimu, baime prarasti žmogų. Rezultatas – mes vis tiek galiausiai jį prarandame. Mes nemokame jausti laimės, kurią turėtų teikti santykiai.
Norite suprasti, ar jūsų santykiai sveiki? O gal tai liguista priklausomybė? Tada atsakykite į klausimą: ar galiu atsitraukti į šalį ir išsaugoti ramybę?
Įsikibimas prieš išlaisvinimą
Kodėl meilė – tai visada laisvė be jokios įtampos? Budizme yra terminas „upadana”, kas reiškia maždaug „įsikibti” ar „kažką daryti”, kad gautum trokštamą objektą. Upadana – tai kažką gauti, o paskui stengtis bet kokia kaina tai išlaikyti. Įsikibdami, mes kenčiame, jeigu negauname trokštamo objekto. O jeigu visgi tampame objekto savininkais, jis galiausiai pasikeičia arba pradingsta. O tai vėlgi verčia mus kentėti.
Mes stengiamės apsisaugoti nuo grėsmės netekti turimo objekto fizine ir psichologine prasme, dėl to įsikimbame dar stipriau. Tačiau kuo tvirčiau mes jį laikome, tuo beviltiškesnė mūsų situacija, kadangi esame nepajėgūs kontroliuoti kitų gyvų būtybių. Juk visi šiame pasaulyje nori kvėpuoti ir trokšta permainų.
Trokštamo objekto išlaisvinimas yra upadanos priešingybė. Tai ne atsisakymas tą objektą turėti, priešingai – jūs galite būti toks artimas su juo, koks artimas norite būti. Neprivalote atsisakyti tų malonių dalykų, kuruos atneša į gyvenimą santykiai. Tiesiog reikia suprasti, kad mylėti žmogų – reiškia leisti jam pasilikti savimi.
Kaip tai atrodo
Mes jau žinome, kad mylėti reikia lengvai. Prisiminkite, kaip stebite saulėlydžius. Jūs visiškai atsiduodate mėgavimuisi, nepergyvendami, kad reginys greitai baigsis. Štai saulė galutinai pasislėpė už horizonto, o mes vis tiek jaučiamės kuo puikiausiai.
Įsivaizduokite, kaip geri tėvai auklėja vaikus, apgaubdami juos rūpestingumu ir meile, suprasdami, kad tai kol kas dar maži žmonės, kurie greitai užaugs ir taps pilnavertėmis asmenybėmis, turinčiomis savus gyvenimus. Jeigu tėvai myli vaikus ir nelaiko savo dalimi ar nuosavybe, jie be baimės juos paleidžia.
Tas pats ir su mūsų antrosiomis pusėmis. Mylėti jas – reiškia pripažinti, kad jie irgi gyvena ir leisti jiems kvėpuoti.
Mylėti juos visa jėga – reiškia vertinti kiekvieną jų nugyventą dieną. Duokite jiems savo rūpestingumą, užuojautą ir dėmesį. Mylintis žmogus stengiasi suprasti mylimojo požiūrį, pergyvena dėl jo kovose, švenčia jo pergales kaip savas.
Mylėti – reiškia klausytis, dovanoti švelnius prisilietimus ir žvelgti į žmogaus patirtį su tokia pat pagarba, kaip žvelgiame į savo patirtį. Tai reiškia rūpinimąsi be griovimo ir įsikibimo.
Mylėti – reiškia suteikti mylimajam visišką laisvę judėti į priekį, duoti jam asmeninę erdvę. Tai reiškia suvokti, jog tai, ką turime, kažkada gali išnykti. Tai reiškia, kad pripažįstate mylimą žmogų kaip savarankišką, atskirą asmenybę, kuri nėra atsakinga už tas emocijas, kurias jaučiate jūs.
Tai reiškia, kad mes kontroliuojame savo pačių gyvenimą lygiai taip pat, kaip ir leidžiame jam kontroliuoti savo gyvenimą. Tai reiškia, kad paliekate jam erdvės klaidoms daryti, būti netobulu.
Mylėti – tai ne kovoti su teoriškai galimu praradimu. Mylėti – reiškia vertinti kiekvieną dieną, tartum viskas, ką mes turime šiame gyvenime – tai šis momentas. Čia ir dabar.
