Ar girdėjote tokią frazę? Kodėl ne du ar penkis? Remiantis statistika, dauguma porų išsiskiria po trejų metų (plius-minus). Buitis užėdė, emocijos išblėso, pradingo susidomėjimas vienas kitu, antroji pusė apskritai pradėjo siutinti… Kas atsitiko?
Natūrali trauka
Natūralus fizinis potraukis vyrą ir moterį sieja ne ilgiau kaip trejus metus – lygiai tiek laiko, kiek reikia vaikui pastatyti ant kojų. Toliau traukos jėga silpnėja. Taip sutvarkė gamta, beprasmiška su ja ginčytis, visos poros išgyvena šį etapą. Būtent šiuo laikotarpiu išplaukia į paviršių mūsų psichologiniai skirtumai ir su jais susijęs kolosalus tarpusavio nesupratimas (nežinodami mylimo žmogaus prigimties, žiūrime į jį per savo įsitikinimų prizmę), pretenzijos, buitiniai nesklandumai, susierzinimas, nuoskaudos ir t.t. O kas toliau?
Emocinis ryšys
Poroje yra gilesnis ryšys – emocinis. Būtent šis ryšys santykius perkelia į visiškai kitą lygmenį. Emocinis ryšys yra kažkas tokio, kas egzistuoja tik tarp dviejų žmonių. Tai slapčiausių minčių, troškimų, fantazijų, jausmų, emocijų, idėjų, vaikystės prisiminimų patikėjimas vienas kitam, abipusis savo vidinio pasaulio atvėrimas, judėjimas vienas kito link. Ir jei tuo pačiu suprantate mylimo žmogaus psichikos ypatumus ir tarp jūsų egzistuojančius skirtumus, šis ryšys dar labiau sustiprėja.
Emocinis ryšys, skirtingai nei fizinis potraukis, nėra gamtos suteiktas pagal nutylėjimą, jį susikuria žmonės. Tik formuoti jo nereikėtų kritiniu momentu, kai aistra atvėso, o nuo pat pradžių – santykių viršūnėje. Nors, iš esmės, tai padaryti niekada nevėlu!
Emocinio ryšio kūrimą inicijuoja moteris. Ji jausmingesnė ir jai lengviau tuo užsiimti. O vyras eina jos pasitikti. Šiuo atveju artimi ir gilūs santykiai, kupini meilės, pasitikėjimo ir tarpusavio supratimo, gali trukti visą gyvenimą, kad ir kaip patetiškai tai skambėtų. Ir kuo ilgesnis kartu nugyventas laikotarpis, tuo gilesni jausmai.
Trečias nereikalingas
Gana dažnai patenkame į vienus labai nemalonius spąstus. Konfliktuodami su savo antrąja puse, mėgstame aptarti iškilusią problemą su trečiąja šalimi. Pažįstama situacija? Tai gali būti geriausia draugė, draugas, mama, sesuo ar tiesiog koks nors artimas žmogus. Po tokio nuoširdaus, širdingo pokalbio, kai išsikalbame, išsiskundžiame, kartais net išsiverkiame, pasidaro lengviau. Ir, atrodytų, viskas teisinga – emocijos rado išeitį, mus suprato, palaikė, tačiau… Emocinį ryšį užmezgėme su drauge, mama, seserimi, o ne su mylimu žmogumi.
Gaunasi, kad tos emocijos ir jausmai, kurie liečia išimtinai jus abu, buvo nukreipti visai kita linkme – ne į partnerį, o šalin nuo jo. Rezultatas: maža to, kad problemos neišsprendėte, tai dar ir emociškai atsiribojote nuo mylimo žmogaus. Grįžtate namo, o ten kažkaip tuščia, jau nesinori kalbėtis, emocijos pasuko visiškai kita vaga, o jei jums dar ir „patarimą” davė, tai apskritai… Trečias visada nereikalingas, kai kalba eina apie poros santykius.
Tuo pat metu svarbu suprasti: megzti emocinius ryšius su draugais, artimaisiais, kolegomis, visa visuomene – nėra blogai, tai labai svarbus įgūdis. Juk tik sąveikaudami su kitais žmonėmis, galime jausti tikrąją laimę ir pilnatvę. Tačiau poros santykiai yra atskiras šios poros narių pasaulis. Saugokite ir tausokite jį.
