Jeigu meilės santykius pradeda žmogus, kuriam teko mažai tėvų meilės, tokie santykiai visada baigsis kančiomis. Meilė – tai visada pirmųjų santykių atspindys. Šioje arenoje prasideda tie patys veiksmai, kurie kažkada vyko tarp dabar jau suaugusio vaiko ir jo pirmųjų meilės objektų – mamos ir tėčio.
Ir jeigu augdamas vaikas negavo kažko svarbaus ir esminio, šitą alkį jis stengsis numalšinti santykiuose su partneriu.
O kas yra alkanas žmogus? Kaip elgiasi tasai, kuris smarkiai išbadėjo? Valgys netinkamą, nevalgomą, galbūt netgi sugedusį maistą? O kodėl ne? Žiūrint iki kokio laipsnio išbadėjo. O jeigu jis anksčiau nieko skanesnio apskritai neragavo? Tada – juo labiau.
Ir jeigu labai išalkęs vaikas partneryje staiga atranda tai, ko jam taip stipriai trūko iš „idealių tėvų” pusės – galite laikyti partnerį pasmerktu. Tasai žmogus staiga pavirsta pačiu reikalingiausiu, gyvybiškai svarbiu, trokštamu, geidžiamu patiekalu.
Taip atsiranda priklausomybė. Žmogus, su kuriuo taip gera, o be jo – bloga, kuris užpildo tuštumą, tampa „aklos meilės” objektu. Svaiginantis laimės pojūtis greta mylimojo pergyvenamas taip stipriai, kad visa kita tampa nereikšmingu fonu.
Įsimylėjęs žmogus nepastebi nesutapimų, neatitikimų, nepatogumų, jis linkęs ignoruoti faktą, kad jo poreikiai šiuose santykiuose nepatenkinami. Alkis atbukina jautrumą: „mylimąjį” jis pasirengęs suvalgyti su visais viduriais. Net jo reakcija, kai meilės objektas jį atstumia, jo nepaiso, tarytum išsitrina – viską užgožia alkis.
Šiek tiek vėliau iškyla į paviršių nepasitenkinimo jausmas, jis vis didėja, bet netgi nežiūrint į tai, vis tiek kaip ir anksčiau baisu pažvelgti į realybę blaiviai. Giliai priklausomas žmogus linkęs gyventi savotiškoje migloje, sklandyti iliuzijose, kad tik neprarastų surogatinio maisto šaltinio.
Alkanasis miglotai suvokia, kad su juo kažkas negerai, jis kenčia ir netgi gali prašyti pagalbos, tačiau bet kokie aplinkinių mėginimai paaiškinti, atimti rožinius akinius sukelia vien agresiją. Pagalbą šis žmogus supranta tik kaip receptą „kaip pakeisti „maisto” skonį – t.y. jo prašymai maždaug tokie: „padarykite su partneriu kažką…”, „kaip padaryti, kad jis/ji…” Variantas, kad galima palikti meilės objektą ramybėje ir eiti ieškoti kito, išvis nesvarstomas.
Manau, daug kas atpažino save šiame aprašyme. Bent kartą gyvenime praktiškai visi išgyvenome „nelaimingą meilę”. Yra ir tokių, kurie neša šitą vėliavą per visą gyvenimą, visiškai nerūpestingai rinkdamiesi prisirišimo objektus.
Sunkiausiais atvejais, žinoma, reikalinga psichoterapija, nukreipta visų pirma į vidinės tuštumos užpildymą, vaikų-tėvų santykių klaidų ištaisymą. Tačiau ir pats žmogus turi ir privalo padėti pats sau atsikratyti tokio elgesio modelio.
Ką galima būtų padaryti?
Pirmiausiai reikia įsistatyti teisingą filtrą. Kitaip sakant, orientuotis reikia ne į tai, kas traukia ir žavi, o į tai, kas iš tiesų „sotu”. O tai reiškia, kad ir savo energiją reikia nukreipti į tuos žmones, kurie daro jums kažką gero, kurie nuoširdžiai jums atsidavę, o ne į tuos, kurie traukia, gundo ir vilioja kokiais nors bruožais. Paprasčiau tariant, pirmoje vietoje turite galvoti apie santykius su pačiu savimi, o ne su kitu.
Būtina pastoviai uždavinėti sau klausimą: ar man gerai, ar komfortiška, jauku šioje vietoje ir su šituo žmogumi, ką jis man duoda ir už ką galėčiau jam padėkoti.
Antra – būtina sulėtinti tempą. Alkanas žmogus valgo labai godžiai, dėl to nepajėgus kontroliuoti nei kiek suvalgo, nei to valgio kokybės. O jeigu kiekvienu „kąsneliu” imsime mėgautis, atidžiai į jį įsižiūrėsime, apuostinėsime – bus mažiau rizikos, o malonumo keleriopai padaugės.
Ir dar. Nereikia bijoti alkio. Dabar kažko neturite – ne bėda, reiškia, turėsite vėliau. Nereikia griebti kas po ranka pasipainiojo, nereikia nervintis ir blaškytis – viskas ateis savo laiku. Ir kalba čia eina ne apie tikėjimą likimu, o apie tikėjimą savimi.
Pasaulis turtingas begale pačių įvairiausių mus supančių variantų. Tačiau poreikį pasaulis ima tenkinti tik tada, kai žmogus pasiruošęs jo patenkinimui. Jeigu kažko norite, svarbu iš pradžių sau pačiam leisti tą „kažką” turėti.
Susifokusuokite į save, savo troškimus ir poreikius ir tada anksčiau ar vėliau pamatysite, kad jau seniai atsidūrėte ten, apie ką svajojote ir su tokiu žmogumi, kurį realiai norėjote matyti šalia savęs.
