Mokomės sakyti „Ne“ taip, kad nesugadintume santykių

Būna situacijų, kai mums reikia tvirtai pasakyti „Ne“. Bet mes, nepaisydami savo norų, iš įpročio atsakome teigiamai . Nors tas mūsų sutikimas primeta mums atitinkamus įsipareigojimus, kuriuos reikės įvykdyti, nuskriaudžiant save. Kokios priežastys verčia taip elgtis? Ar galima išmokti korektiškai atsisakyti taip, kad išsaugotume gerus santykius ateityje?

Priežastys, dėl kurių negalime pasakyti „Ne“

Tipiška priežastis, dėl kurios būname priversti sutikti su savo partneriu, slypi charakteryje. Tai liečia savimi nepasitikinčius žmones, gal net su labilia nervų sistema, kurie nerimauja dėl to, ką apie juos pamanys kiti. Tuo iškart ima naudotis tie, kuriems trūksta sąžinės ir takto.

Tiesiai ar paslėptai tokie asmenys manipuliuoja bestuburiais pašnekovais, kad pasiektų savo tikslus.

Paradoksas slypi tame, kad tas, kurį eksploatuoja kitas, net džiaugiasi galėdamas jam padėti. Jo priklausomybė nuo kitų nuomonės yra tokia stipri, kad jis yra įpratęs visą laiką prisitaikyti prie konkrečių aplinkybių. Tokiam asmeniui pirmame plane visada būna tik aplinkinių prašymai ir pageidavimai, o ne asmeniški poreikiai ir troškimai.

Iš to darome išvadą: kad galėtume įtaigiai ištarti „Ne“, pirmiausia svarbu realiai to norėti. O tam tikslinga aiškiai nustatyti savo gyvenimo poziciją.

Tai padaryti būna nelengva. Pavyzdžiui, įprotis veikti pataikaujant kitiems gali būti atsiradęs dar vaikystėje, kai kuris nors iš tėvų turėjo žalingą įprotį (pavyzdžiui, polinkį į alkoholizmą), o kiti šeimos nariai gyveno nuolatinėje baimėje ir visaip stengėsi neaštrinti situacijos. Suaugusiam žmogui toks netinkamas įprotis tapo elgesio norma.

Pernelyg griežti tėvai, naudojantys spaudimą kaip pagrindinę auklėjimo priemonę, nesiteikiantys kantriai aiškinti tam tikrų poelgių, priekabiaujantys dėl smulkmenų, ir bausmės baimė gali transformuoti paklusnų vaiką į pasyvų vykdytoją, kuris ateityje nesugebės pasakyti „Ne“ net akivaizdžiai jam žalingose gyvenimo situacijose.

Norite išmokti pasakyti „Ne“? Yra prasmės paanalizuoti savo praeitį ir pasistengti išsiaiškinti, kur glūdi tokio nesveiko nuolankumo priežastis. Kai suvoksite priežastį, bus galima nustatyti savo gyvenimo prioritetų skalę.

Mat neretai nesugebėjimo pasakyti „Ne“ priežastis glūdi neteisingoje asmeninių vertybių sistemoje. Pavyzdžiui, vaikinas pasirinko sau gero žmogaus vaidmenį. Tada svarbu suvokti, kad nerealu visada ir visur būti geram. Kitaip nuolat teks atsisakyti kažkokių savo troškimų ir pažeisti savo principus (žaisti pagal svetimas taisykles).

3 būdai, kaip įtaigiai atsisakyti ir kartu nesugadinti santykių

I. „Nenoriu“

Išmokite pareikšti: „Nenoriu“. Toks jūsų noras arba šiuo atveju – nenoras. Jeigu po to kils klausimas „Kodėl?“, teks nurodyti porą rimtų priežasčių.

Jeigu išvardysite daugiau priežasčių, tai jos sumenkins viena kitą ir taps panašios į pasiteisinimus. Jūsų pašnekovas tai pajus. Jis panorės įtikinti jus, kad visi jūsų išvardyti sunkumai yra išsprendžiami ir jūs galite padaryti tai, ko atsisakote.

II. Dialogo temos pakeitimas

Šis metodas gerai veikia bendraujant su menkai pažįstamais žmonėmis, kurie dėl kokios nors priežasties nusprendė jumis pasinaudoti.

Kai tik paaiškės, kur suka kalbą pašnekovas, pasistenkite neįkyriai pakeisti dialogo temą. Nukreipkite jo dėmesį kitur. Pavyzdžiui, pasiūlydami puodelį kavos. Prisiminkite, kad viršininkas liepė svarbų darbą padaryti arba reikia kažkam skubiai paskambinti.

III. Situacijos „apvertimas“

Gana efektyvus būdas pasakyti „Ne“, nesugadinant santykių su kitu žmogumi, – tai „apversti“ konkrečią situaciją tokiu būdu, kad jūsų kaip kokybiško vykdytojo paslaugų atsisakytų pats pašnekovas.

Tam sukurkite savo sutikimo iliuziją: „Taip, bet…“. Pasakykite, kad mielai padarysite tai, ko jūsų prašo. Bet ne anksčiau kaip po dviejų savaičių, nes dabar visiškai nėra laiko.

Tokie atsisakymo variantai nesukels nereikalingų nuoskaudų, konfrontacijos ir nutylėjimų.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *