Moterimi negana gimti, ja reikia dar ir tapti. Tačiau daugelis mūsų pamiršta šį dalyką. Lėkimas, skubėjimas, materialios problemos ir kiti gyvenimo sudėtingumai įklampina gražiosios lyties atstoves į kovą dėl išgyvenimo, verčia pamiršti savo ištakas, prigimtį. Ir iš tiesų – kaip galima kariaujant su sunkumais, tiesiog mūšio lauke išlikti švelnia ir moteriška? Atrodo, kad pakaks tik atsipalaiduoti ir nebeišgyvensi. Arba tu kažkam įbedi peilį į nugarą, arba tą patį padarys tau pačiai. Kad nenuskęstum, reikia būti stipriai, vyriškai, kartais netgi žiauriai.
Nepastebimai, žingsnis po žingsnio vis labiau tolstame nuo savo moteriškos prigimties, paklusdamos vyriškiems gyvenimo dėsniams, kurie viešpatauja pasaulyje. Ir palaipsniui, pačios to nepastebėdamos, moterys pavirsta bobomis. Užsiverčiame ant savo trapių pečių nepakeliamą sunkių įsipareigojimų naštą ir pasiaukojančiai ją tempiame. Galiausiai pačios save įtikiname, kad kitaip ir nebūna, kitaip neįmanoma. Kad moteriškumas, švelnumas, lankstumas – niekai. O svarbiausia, pradedame nuoširdžiai manyti, kad mūsų moteriška laimė visiškai nepriklauso nuo mūsų elgesio. Patikime, kad nebeliko tikrų vyrų. Ir apskritai, gyvenimas – labai sudėtingas dalykas.
O juk mes pačios save programuojame. Kad sustotume, sulėtintume tempą, sugrįžtume į savo moterišką prigimtį, reikia bent jau teoriškai suprasti, kuo skiriasi moteris nuo bobos. Pats sudėtingiausias dalykas – prisipažinti sau pačiai, kad buvai miela mergina, o paskui kažkaip nepastebimai pavirtai nelaiminga, gyvenimu nepatenkinta, amžinai pavargusia būtybe – boba.
Štai požymiai, pagal kuriuos galima išsiaiškinti, kas tokia šiuo momentu esate.
Moteris visada rūpinasi savo išvaizda, kad ir kur būtų, kad ir ką darytų. Jai svarbu patikti pačiai sau ir skleisti grožį aplinkiniams. Netvarkingai, atsainiai rengtis – ne jai. Netgi namuose, būdama visiškai viena, ji prižiūri save ir savo kūną. Moteris suvokia išvaizdos svarbą netgi tada, jei dėl kokių nors priežasčių negali sau to leisti.
Bobai vienodai šviečia, kaip ji atrodo, svarbiausia, kad būtų patogu. O gražu ar negražu – jokio skirtumo. Ji nesuks galvos dėl savo išvaizdos, nesinaudos makiažu, šukuosenos. Suėmė plaukus į uodegą ir pirmyn. Namuose boba gali vaikščioti ir susiglamžiusi, ir purvina, juk vis tiek niekas nemato. Masažas, manikiūras – visiška kvailystė, neverta švaistyti tam laiko, jau nekalbant apie pinigus.
Moteris moka paprašyti pagalbos iš vyro. Ji priima savo moterišką prigimtį, o silpnumą ir trapumą laiko savo „Aš” dalimi. Ji nesikamuos iš paskutinių jėgų, dirbdama sunkų darbą, kuriame akivaizdžiai reikalinga vyriška pagalba. Jeigu ji turi vyrą, ji paprašys savo vyro, o jei vieniša, vis tiek susiras kokį pažįstamą, kaimyną ar kolegą, kuriam galima deleguoti tą veiklą. Už nuoširdžią padėką ir skanią vakarienę.
Bobai paprašyti pagalbos iš vyro – pažeminimas. Geriau pati viską padarys. Nieko baisaus, kad nemoka naudotis smūginiu grąžtu, išsiaiškins! Ir du maišus bulvių kaip nors parsitemps į penktą aukštą. Pamažu, pailsėdama, bet pati. Net jei kažkas pasiūlys jai pagalbą – atsisakys. Ir dar įsižeisti gali.
Moteris sprendžia konfliktus švelniai, stengiasi apeiti aštrius kampus, harmonizuoti situaciją ir ramiai viską išsiaiškinti. Ji linkusi nenurodinėti vyrui, ką tas turėtų daryti, o išmintingai nukreipti jį taip, kad jis paskui manytų, jog pats taip nusprendė.
Boba provokuoja konfliktą, labai gyvai ir triukšmingai jame dalyvauja. Mėgsta, kad paskutinis žodis priklausytų jai. Jei pašnekovas prieštarauja, kels balsą iki to laiko, kol nepradės spiegti ar riaumoti. Su vyru ginčysis iki paskutinio kraujo lašo, įrodinėdama, kokia ji teisi ir koks vyras idiotas.
Moteris užleidžia šeimos galvos vaidmenį vyrui, leisdama jam spręsti problemas, priimti sprendimus, ginti ją nuo gyvenimo audrų.
Boba imasi šeimos vado vaidmens, kartais, beje, netgi pati to nesuvokdama. Tiesiog jaučiasi atsakinga ir už finansus, ir už buitį, ir t.t. Už viską, trumpai tariant. Tuo pat metu ji baisiai nepatenkinta, kad vyras nieko nedaro, tačiau vis tiek neleis, kad jis imtųsi kokio nors atsakingo darbo.
Moteris supranta, kokia svarbi jos vidinė harmonijos ir taikos bei ramybės būsena, dėl to būtinai leis sau pailsėti, atsipalaiduoti, atsikratyti viso negatyvo.
Boba negali sau leisti ilsėtis, ji turi begalę reikalų, kurių dar nespėjo nuveikti. Visą susikaupusį negatyvą ji išpila ant tų, kurie tuo momentu pasipainioja po ranka – ant vyro, vaikų, kartais netgi ant atsitiktinių praeivių. Būtent tokios bobos chamiškai elgiasi eilėse, transporte. Joms tiesiog būtina išsilaisvinti nuo negatyvios energijos, išversti visą tą negatyvą kam nors ant galvos ir tuo pačiu pasikrauti naujų jėgų.
Štai pagrindiniai požymiai, pagal kuriuos galite išsiaiškinti, kas esate. Svarbu suprasti, kad netgi jei laikote save labai tolima nuo bobiško charakterio, kartais jūs galite atsipalaiduoti ir leisti savo vidinei bobai užimti vidinės moters vietą. Dėl to visada laikykite pirštą ant pulso ir ugdykitės, puoselėkite savo moterišką prigimtį.
