Tėvų meilė – nuoširdus, patikimas ir raminantis jausmas. Kai mama ir tėtis nenuilstamai rūpinasi savo vaiku, jo komfortu, vaikas auga saugiai. Jei mažylis buvo auklėjamas su gilia ir nesavanaudiška meile, jam nėra ko bijoti šiame pasaulyje.
Tačiau tėvų meilė gali įgauti ir žiaurų pavidalą, kuris trukdo visapusiškam dvasiniam ir doroviniam vaiko vystymuisi.
Panagrinėkime išsamiau tokį reiškinį kaip savininkiška, tironiška valdingos motinos meilė.
Kaip taisyklė, tokia mama yra visos šeimos galva, bejausmė, priešiškai nusiteikusi, valdinga, nusišalinusi, griežta, irzli. Ji turi valdingą balsą, sunkų ir vertinantį žvilgsnį. Tokia žmona ir mama savo namuose sutrypia šeimos narių savivertę ir nepastebi teigiamų sutuoktinio ir vaikų savybių. Mėgstamiausias poveikio instrumentas – pasyvi agresija apskritai ir nekalbadieniai, ignoravimas – konkrečiai.
„Tironiška motina“, „šizogeninė motina“, „negatyvi motina“, „perdėtai globojanti motina“ – tai terminai, kuriuos šiuo atveju vartoja psichiatrai ir psichoterapeutai. Visos šios sąvokos apibūdina motinas, kurios yra valdingos ir abejingos kitų šeimos narių poreikiams, gniuždančios aplinkinius savo autoritetu, nuolat kontroliuojančios savo vaikus ir akylai sekančios, kiek tiksliai vykdomos jų duodamos užduotys. Ypač sunkiais atvejais, kai tokia moteris nesulaukia pasipriešinimo, jos totali kontrolė gali tęstis netgi iki to laiko, kai „vaikas” išeina į pensiją.
Gyventi šalia jos sunku visiems – ir sutuoktiniui, ir vaikams, ir netgi jai pačiai. Vyro kontrolė ir dominavimas jo atžvilgiu naikina meilę, santuokiniai santykiai dažniausiai suyra.
Diktatorė mama siekia įteigti vaikui, kad jis privalo jai padėti nuo pat gimimo. Juk jis gimė būtent kaip mamos padėjėjas (nemokamas aptarnaujantis personalas). Tačiau sūnus ar dukra niekada nesulaukia dėkingumo, netgi elementaraus „Ačiū”. Koks dėkingumas, juk jie privalo! O štai jeigu vaikas, padėdamas mamai, padarė bent menkiausią klaidą, iš tironės motinos jis sulaukia baisaus smerkimo, pasipila įžeidinėjimai ir pažeminimai: „Kvailys!“, „Nevėkšla!“, „Tau nieko negalima patikėti!”…
Valdingos mamos vaikas nesijaučia vertingas, nes nejaučia šiltos, palaikančios motiniškos meilės pasireiškimų. Motina tironė nekritikuoja savęs, ji absoliučiai tiki savo auklėjimo metodo teisingumu ir nėra pasirengusi svarstyti kitokių. Ji reikalauja iš vaiko aukštų pasiekimų, neadekvačiai įvertindama jo jėgas ir sugebėjimus. Jei dukra ar sūnus nepateisina lūkesčių, tironė motina įsitikinusi, kad tai yra smūgis jos reputacijai ir savivertei.
Mėgstamiausia tokios mamos manipuliavimo technika – priversti vaiką jaustis kaltu arba pajausti gėdos jausmą: „Geriausius savo metus tau paaukojau, o dabar žiūriu į tave ir matau, koks tu nedėkingas padaras“. Medicinos praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kai mama suserga ir smarkiai perdeda savo kančias, norėdama išlaikyti sūnų ar dukrą šalia savęs.
Tokios valdingos motiniškos meilės pasekmės vaikams yra katastrofiškos. Asmeninis gyvenimas dažnai nerealizuojamas, vaikai lieka vieniši. Namuose pastebimas nuolankus ir aptarnaujantis elgesys. Valdingos mamos sūnus negali sukurti savo šeimos, nes mama negali likti be savo „mėgstamiausio žaislo“, o ir apie kokią šeimą galima kalbėti, juk jis dar nesutiko „tinkamos moters”. Jeigu sūnui visgi pasisekė ir jis vis dėlto sukūrė šeimą, mama-tironė pasistengs visomis jai prieinamomis priemonėmis šeimą sugriauti ir susigrąžinti sūnų (savo nuosavybę) į savo namus.
Iš žmonių, kuriuos auklėjo autoritarinės ir valdingos mamos, dažnai galima išgirsti tokius teiginius: „Viskas turėjo būti taip, kaip nusprendė mama. O tėtis jai niekada neprieštaravo”; „Anksti ištekėjau už nemylimo žmogaus, kad galėčiau ištrūkti iš mamos namų“.
Už tokių istorijų slypi skausmas, sugriautas šeimyninis gyvenimas, psichikos ir psichosomatiniai sutrikimai, atsiradę dėl motiniškos meilės, šilumos ir supratimo stokos.
