Ne jūsų žmogus. Paleiskite jį, jei esama šių požymių

Reikia įsiklausyti į save, kai kalba eina apie ilgus ir artimus santykius su tais, kurie mums iš pat pradžių svetimi.

Štai susitikote su galbūt geru žmogumi. Jis normalus, malonus, puiki išvaizda, nekvailas, išsilavinęs. Jis ar ji – nesvarbu. Tiesiog pakankamai normalus ir simpatiškas žmogus. Jis jums tinka. Taip sako aplinkiniai. Ir patys sau taip sakome. Ir galima kurti santykius. Laikas pradėti suartėjimą – draugystę ar romaną. Ir mes pradedame.

O paskui nieko gero iš tų santykių neišeina. Mes netinkame vienas kitam, tačiau viskas neretai jau būna nuėję per toli. Ir jau nėra taip paprasta nutraukti kontakto, jau esama abipusių įsipareigojimų. Ir bijai įžeisti žmogų. Na, kaip galima taip paprastai imti ir pasakyti: „atleisk, tu man nepatinki, aš noriu išeiti”?

Yra požymių, kurie iš pat pradžių rodo: tai ne mūsų žmogus. Iš santykių nieko gero nesigaus – nei artimų santykių, nei draugystės nebus, nei meilės…

Žmogus nesupranta mūsų humoro. Neįžvelgia nieko juokingo tame, kas juokinga mums. Jeigu ir juokiasi, tai tik iš mandagumo;

Visada kalba ne į temą. Mes jam apie batus, jis mums apie ratus. Jo palyginimai ir pavyzdžiai apskritai iš visai kitos operos. Jis nesupranta, apie ką mes kalbame ir kokia banga nusistatę. Nors bando nuoširdžiai palaikyti pokalbį;

Mus atstumia šio žmogaus kvapas. Vos vos. Jis nėra nemalonus, tiesiog mums nepatinka. Ne mūsų kvapas. Ir mes instinktyviai pasitraukiame, paskui įveikiame šį jausmą ir lyg ir priprantame. Tokiam žmogui neretai dovanojame kvepalus, pasąmoningai mėgindami „permušti” jo prigimtinį kvapą;

Mums visą laiką atrodo, kad tas žmogus kažkaip neteisingai apsirengęs. Galbūt kitaip apsirengęs būtų patrauklesnis? Galbūt jam reikia kitos šukuosenos? Galbūt jai reikia makiažą pakeisti ir tada ji taps geresnė? Ir ta kuprelė ant nosies – štai jeigu ją pašalinti, tada visai kitas reikalas! Štai tokios mintys apima, kai žiūrime į jį ar ją;

Mes nesiilgime šito žmogaus. Jis gali būti mums naudingas, reikalingas, patogus, tačiau nėra emocinės traukos. Nesiilgime jo širdimi. Skambiname ir rašome, kadangi taip reikia. Juk reikia kurti ir plėtoti santykius, teisingai?

Nereikia. Nieko iš šitų santykių nesigaus. Tai – ne mūsų žmogus. Galima bendrauti, drauge dirbti, galima turėti pačius geriausius santykius, tačiau drauge gyventi ar ilgą laiką būti drauge neįmanoma. Galų gale prasideda susierzinimas ir konfliktai. Arba teks kentėti ir įkalbinėti save. O tai – nelaimingi santykiai…

Geriau paleisti situaciją. Ir žmogų paleisti. Net jeigu jis idealus santykiams, kaip kad tvirtina aplinkiniai. Tačiau kiti negali gyventi mūsų gyvenimo ir jausti už mus. Dėl to klausytis reikia tik savęs, jei kalba eina apie artimus ir ilgalaikius santykius su žmogumi, kuris iš pat pradžių mums svetimas.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *