Nesisodinkite nieko sau ant sprando, net jeigu labai mylite

Tinkamai nubrėžtos ribos gelbsti santykius, neleidžia jiems sugesti. Jeigu tokių ribų nėra, tada vienas arba abu poros nariai pradeda kėsintis į kito teritoriją, ima ten šeimininkauti ir sukelia chaosą.

Mano tėtis labai mylėjo mūsų šunį. Beprotiškai mylėjo. Šuo gaudavo tiek daug skanėstų, kad netrukus pavirto vaikščiojančiu kamuoliu su kojomis. Ir šuns charakteris pradėjo prastėti. Jis ėmė leisti sau bet kur tuštintis, jei buvo blogos nuotaikos. Galėjo įkąsti, ir pakankamai stipriai, jeigu jam pasirodydavo, kad kažkas iš namiškių elgiasi neteisingai. Tuo pat metu jis dar ir lojo ant visų didelių šunų, akivaizdžiai tikėdamas, kad už tai jam nieko nebus.

Buvo normalus šuo – pavirto pabaisa.

Lygiai tas pat vyksta ir žmonių santykiuose. Jūs leidžiate žmogui daugiau, nei komfortiška jums patiems, o jis vietoje dėkingumo pradeda leisti sau dar daugiau. Pradeda kabinėtis dėl jūsų drabužių, manierų, balso, pomėgių, skonio. Dar vėliau pradeda nurodinėti, kaip turite gyventi ir ką privalote daryti.

O jei išdrįsite protestuoti, jis ir pats ims jus puldinėti. Jis jau užėmė jūsų asmeninę teritoriją ir laiko ją sava. Ir šventai tiki, kad elgiasi teisingai. Jis jau ir neprisimena, kad jūs gera valia jam leidote šiek tiek daugiau, kadangi jūs jį labai mylėjote.

Ir sulaužyti šį algoritmą, laikui bėgant, darosi beveik neįmanoma. Žmogus patogiai įsikūrė jūsų teritorijoje, jūsų asmenybėje ir nė už ką nesileis iš ten išvaromas.

O juk tereikia nuo pat pradžių, dar pačioje santykių užuomazgoje susitarti, informuoti žmogų apie tai, ko jūs neketinate, nesiruošiate daryti ir pakęsti, kokie dalykai jums nepriimtini. Ir kiekvieną kartą užkirsti kelią bet kokiems bandymams tas nusibrėžtas ribas pažeisti, užlipti jums ant sprando.

O jeigu žmogui tos ribos nepatiko, jeigu toks elgesys jam netinka – tegu žygiuoja toliau pas tuos, kurie jiems nusileis, atiduos jiems savo asmenybės „valdymo pultelį”, mainais į santykius.

Galbūt, šis žmogus negali kitaip, nes nemato, nejaučia nei savo, nei svetimų ribų. Ir tai labai pavojingas signalas.

Meilė turi turėti ribas – jūsų asmenines ribas, ir jūs turite jas nusibrėžti, o taip pat gerbti kito žmogaus ribas, jeigu jį mylite. Be pagarbos sau ir savo partneriui neįmanoma sukurti sveikų, laimingų santykių.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *