Kaip sunaikinti savo laimę? Šis klausimas iš pradžių šokiruoja. Tačiau kiekviena iš mūsų žino bent porą atsakymų iš savo ir draugių patirties. Taip, tai mes, kurioms santykiai – didžiausia vertybė, juos galime lengvai išardyti. Kaip tai vyksta? Ir svarbiausia – kaip to išvengti? Paanalizuokime kai kurias priežastis, dėl kurių tampame sau priešais.
Liguistas kompleksavimas
Dėl aktyviai visur propaguojamų grožio idealų mes ėmėme pernelyg rimtai žvelgti į savo trūkumus. Kūnas, mums duotas nuo pat gimimo, tampa kompleksų maišu.
Ir, neduok Dieve, mylimasis užsimena, kad jums laikas į sporto salę (o juk tikrai laikas!) – konfliktas neišvengiamas. Kitą kartą jis, žinoma, nutylės. Tačiau ore tvyrantis kažko nepasakyto jausmas ir įspūdis, kad keistis į gerąją pusę jūs nesiruošiate – ne patys geriausi santykių palydovai.
Kaip išvengti skausmingo komplektavimo? Skaitykite punktą apie saviironiją.
Tyčinis trūkumų demonstravimas
Kitas kraštutinumas – pernelyg dažnas savo trūkumų minėjimas. „Aš tokia stora!“, „Nežiūrėk į mane, aš baisi!“
Dažniausiai šie pasakymai – naivus būdas prisiprašyti komplimentų. Tačiau piktnaudžiauti jais neverta. Juk vyrams nesvetimas tuščiagarbiškumas. Paprasčiau sakant, jūsų vyriškis nori matyti jus gražią. Ir manyti, kad jo mergina – gražiausia apylinkėje. Ir tai jam pavyksta! Ilgainiui jis nebepastebi tų trūkumų, kuriuos jūs matote kasdien. Ar verta jam juos priminti? Ko gero, ne.
Saviironijos trūkumas
Saviironija net trūkumams suteikia ypatingo žavesio. Pamenate istoriją apie Sirano de Beržeraką? Jis turėjo didžiulę nosį, iš kurios mėgo pats pasišaipyti. Ir aplinkiniai jį dievino!
Psichologai sako, kad saviironija – geriausias būdas išvengti konflikto. Mokėjimas pasijuokti iš savęs leidžia greitai ir be pasekmių išsklaidyti įtampą.
Na ir kas, kad pasistatėte automobilį kaip blondinė? Užtat galite kartu iš to pasijuokti. Jei jis – nekvailas ir tikrai jus myli, bet koks besimezgantis konfliktas bus iškart išsklaidytas.
Distancijos trūkumas
Asmeninė erdvė – samprata, kuri tik dabar įeina į mūsų gyvenimą. Kiekvienam mūsų kartais reikia asmeninio poilsio zonos. Buityje mes tai vadiname noru „pabūti vienai“.
Jei jūs arba jūsų vyriškis neturi teisės į asmeninę erdvę, tai bet koks bandymas pabūti vienam/vienai traktuojamas kaip nemeilės apraiška.
Jūs įsižeidžiate, nes norėjote laiką praleisti kartu su juo, o jis – kad negavo laiko sau. Arba atvirkščiai. Šiuos nesusipratimus dera iškart išsiaiškinti. Vieno recepto visiems nėra, bet aišku viena – protinga distancija turi egzistuoti.
Noras visą laiką žinoti, apie ką jis galvoja
Dažnas įsiveržimo į asmeninę erdvę atvejis. Kai klausimas „apie ką galvoji?“ skamba pernelyg dažnai, kyla nevienareikšmė situacija. Viena vertus, jam nesinori jūsų apgaudinėti. Kita vertus – ar maža ką žmogus galvoja? Kartais pasakyti tiesą – tai būti neteisingai suprastam. Ypač jei jums nesvetimi pirmi trys straipsnio punktai. Ir dar: juk jūs būtinai paklausite „o kodėl tu apie tai galvoji?“ Jis supranta, kad jam teks atsakyti.
Netaktiškumas
Netaktas – baisus ginklas santykiuose su kolegomis ar mylimuoju! Ji tiesiai ir garsiai sako viską, ką galvoja. Iš vienos pusės tai teisinga – kalbėti visa, kas galvoje. Tačiau – svarbu kada ir kaip.
Mokėjimas branginti vienas kito jausmus – vienas perspektyvių santykių požymių. Psichologai tokią savybę vadina empatija. Empatijos esmė išreikšta pasakyme: elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad jie su tavimi elgtųsi.
Daugumos mūsų empatija gana gerai išvystyta. Jaučiame partnerio nuotaiką ir stengiamės be reikalo nesukelti jam skausmo. Tačiau kartais to negana. Juk būna ir „netaktiškumas iš nepatyrimo“ – kai žmogui ir į galvą neateina, kad jo žodžiai įžeis partnerį.
