Pagrindinė priežastis, kodėl praeina įsimylėjimas

Kokia pagrindinė priežastis, kodėl nutrūksta santykiai? Prieš pateikdami atsakymą, siūlome jums paspėlioti. Kaip jūs manote, ar įsimylėjimas praeina dėl to, kad žmonės supranta, jog jie netinka vienas kitam? O gal dėl to, kad jie per daug pykstasi ar per mažai mylisi? Arba gal dėl to, kad niekaip negali pamiršti buvusio partnerio?

Taip, tai rimtos priežastys, kurios gali tapti rimtais iššūkiais santykiuose, tačiau visos šios priežastys nepaaiškina esmės, kodėl praeina įsimylėjimas.

Pagrindinė priežastis yra ta, kad mes esam žmonės. Mes sutverti taip, kad mūsų įsimylėjimas praeitų. O tada, jei santykiai sveiki ir brandūs, ir abu partneriai supranta, kas yra tikroji meilė, jie vėl įsimyli vienas kitą, stipriau nei anksčiau. Po to ir tas etapas baigiasi, ir prasideda dar kitas. Taigi, įsimylėjimas ir atšalimas yra cikliškas procesas, kaip vandenyno bangavimas.

Problemų kyla tada, kad pasirodžius pirmiesiems atšalimo požymiams, vienas iš partnerių palieka laivą.

„Praėjo įsimylėjimas praėjo“, – dažnai aiškinama, kodėl žmonės nutraukia santykius. Tai reiškia, kad išblėso širdies dūžių ir pakylėtų jausmų stadija, kuri yra pirmoji santykių pakopa. Amžinas (-a) mylimasis (-oji), kuris (-i) dar prieš kelias savaites teikė gyvenimui prasmę, dabar atrodo įprasta žmogiška būtybė, turinti trūkumų, kurie ima erzinti.

Pirmojoje romantiškų santykių pakopoje mes jaučiame stiprų meilės jausmą, troškimą kuo daugiau laiko praleisti kartu, jaudulį ir net tobulą palaimą. Kitos stadijos paprastai būna ne tokios jaudinančios.

Jei iš anksto žinotume, kad kiekvienuose įsipareigojimu pagrįstuose santykiuose anksčiau ar vėliau ateina tas laikas, kai iš palaimos aukštybių krentama į kasdienybę, nesijaustume šokiruoti, kai taip nutinka. Bet nors ir esame apie tai girdėję ir racionaliai suvokiame šią tikimybę, vis dar esame persmelkti holivudinio „ilgai ir laimingai“ idealo, todėl giliai viduje vis vien tikimės, kad įsimylėjimo būsena truks amžinai.

Džiugi naujiena ta, kad kai praeina įsimylėjimas, galima pradėti rimtą darbą – mokytis kaip puoselėti ir stiprinti tikrą meilę, kuri sveikoje santuokoje ar ilgalaikėje partnerystėje su laiku tik auga. Kai kuriems žmonėms meilės įgūdžius pavyksta puoselėti tarsi be pastangų.

Galbūt tikros meilės pavyzdį jie matė savo tėvų šeimoje, o gal jie tiesiog sėkmės kūdikiai, jiems natūraliai išeina laikytis meilės taisyklių ir veikti taip, kad visą gyvenimą išsaugotų meilę. O visiems mums, paprastiems, klystantiems mirtingiesiems, tikrai ne pro šalį keletas patarimų šiuo klausimu.

Išvardysime kelis pagrindinius meilės dėsnius, kurie padės iš naujo įsimylėti savo partnerį.

1. Meilė yra tai, ką duodame.

Mūsų kultūroje gajus klaidingas suvokimas, kad meilė yra tai, kas mus ištinka. Kitaip tariant, mes manome, kad partneris turi „priversti“ mus jaustis mylimais, gyvais, laimingais. Žinoma, abipusiams santykiams reikia mylinčio partnerio, tačiau tik mes patys atsakingi už tai, ką jaučiame.

Mūsų kultūros mitologija slepia nuo mūsų itin svarbų dalyką – geriausiai pajuntame meilę tada, kai ją duodame. Tai ne abipusė priklausomybė, kai gera mano savijauta priklauso nuo to, ar man pavyko kitą padaryti laimingu. Tai tikra, gyva meilė, kylanti iš nuoširdaus troškimo nudžiuginti partnerį ir pasiūlyti jam (jai) pagalbą, kad jis (ji) jaustųsi mylimas (-a). Kai susiformavusį mąstymą, esą meilė yra tai, ką gaunu, pakeičiame į nuostatą, kad meilė yra tai, ką duodu, įvyksta stebuklai.

2. Puoselėkime dėkingumą.

Kiekvieną akimirką mes galime koncentruotis į tai, kas mums nepatinka mūsų partneryje ar ko trūksta mūsų santykiams, arba į tai, kas mums patinka ir ką vertiname. Vertėtų imtis iniciatyvos ir sąmoningai nukreipti savo mąstymą teigiama linkme – pajusti, už ką esame dėkingi partneriui, ir išsakyti tai jam (jai) ar parašyti laišką. Taip savo pačių širdyje nutiesime vagą, kuria galės tekėti meilės jausmas.

3. Išanalizuokime savo gynybą.

Mes visi esame vienaip ar kitaip nukentėję meilės santykiuose (atstumti, sugėdinti, nuteisti, palikti). Šios žaizdos gali atsirasti dėl karčios vaikystės patirties su tėvais, broliais ir seserimis, dėl patirties su buvusiu partneriu, o kartais jaučiate nuoskaudą dabartiniam partneriui. Todėl mes bijome rizikuoti ir vėl atsiverti naujiems santykiams.

Reikia nemažos drąsos, kad vėl galėtume atverti širdį po to, kai ji buvo sužeista. Tačiau tai vienintelis būdas išlaikyti tikrą meilę. Pamėginkite išsiaiškinti, kokia yra jūsų gynyba, kokiomis sienomis ir kada atsitveriate nuo žmonių, paslėpdami savo širdį už geležimi kaustytų durų. Kai išanalizuosite savo gynybą ir nustatysite, kur yra sienos, galėsite bandyti jas suminkštinti, ir vėl atsisukti į savo partnerį.

Perpratus meilės dėsnius, ėmus vykdyti veiksmus link meilės, pakeliui atveriant savo širdį, nuoširdžius, meile ir pasitikėjimus grįstus, pasitenkinimą teikiančius, laimingus santykius galima išlaikyti visą gyvenimą. Kartais būna nelengva, rezultatai pasiekiami negreit, bet šis darbas vertas visų įdėtų pastangų. Juk vienas iš stipriausių, jei ne pamatinių žmogaus troškimų yra mylėti ir būti mylimam.

Suvokę, kad norint pajusti meilę, mes neprivalome laukti, kol kažkas kitas pasikeis, o patys imtis veiksmų link meilės, tampame savo likimo ir jausmų šeimininkais.

Originalas



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *