Jeigu nuolat dienos pabaigoje jaučiatės išsunkti ir neduoda ramybės įkyrios minty arba jaučiate neigiamas emocijas, kurios trukdo jums nusiraminti ir pasiruošti miegui, tai šis paprastas savianalizės būdas skirtas kaip tik jums.

Savianalizė – tai pirmiausia būdas pasirūpinti savimi. Tai galimybė be psichologo pagalbos pačiai išanalizuoti savo poelgius, mintis ir jausmus. Savianalizės tikslas yra atgauti vidinę ramybę ir santarvę su savimi, suvokti savo motyvus, poreikius, tikslus, troškimus ir emocijas.

Pauzė, poilsis ir savianalizė – tai ilgo kelio dalis. Kasdienė praktika padeda neįstrigti ilgam laikui neigiamų emocijų būsenose.

Savianalize reikėtų užsiimti tokiais atvejais

kai netikėtai išliejate savo nepasitenkinimą ant aplinkinių;

kai atrodo, kad vaikštote ratu ir niekas nesikeičia;

kai nesugebate nutraukti skausmingų santykių, nors suprantate, kad jei yra kenksmingi jums:

kai nerimaujate be jokių akivaizdžių priežasčių;

kai negalite priimti sprendimo, nes bijote ir pan.

Prieš pradedant savianalizės praktiką pirmiausia reikia pasirūpinti savo padėtimi. Susiraskite ramią vietą, kur galėtumėte patogiai įsitaisyti ir niekas jums netrukdytų.

Į visus klausimus atsakinėkite maksimaliai išsamiai, išsakydami mintis garsiai (jeigu tik tai įmanoma) arba surašydami ant popieriaus lapo. Nepatartina atsakinėti mintyse. Mat mūsų smegenys dažnai nukreipia mintis nuo aptariamos temos tolyn, ypač kai jaučia, kad bus priverstos atlikti sunkų ir nemalonų darbą.

Šie 8 klausimai, į kuriuos reikia sau atsakyti vakatre, padės patiems įvertinti dabartinę būseną, prabėgusią dieną ir sudaryti planą rytdienai.

1. Ko man trūko, kad ši diena būtų buvusi ideali?

Kad padėtumėte sau greitai prisiminti dienos įvykius ir atkreipti dėmesį į sėkmingus momentus, klauskite savęs „ko“, o ne „kodėl“. Klausimas „ko tr9ko“ padeda išsaugoti smalsumą, o klausomas „kodėl“ dažniausiai sukelia neigiamas emocijas ir savikritiką bei savigraužą.

2. Kokias emocijas jaučiau dažniausiai ir ką jos reiškė man?

Visos emocijos (ir teigiamos, ir neigiamos) – tai mūsų būsenos ir mūsų požiūrio į tai , kas vyksta su mumis ir aplink mus, indikatoriai. Jos nuspalvina mūsų kasdienės veiklos rezultatus. Svarbu atpažinti emociją ir pavadinti ją tikruoju jos vardu. Pavyzdžiui, aš jaučiu baimę.

3. Kas padžiugino mane šiandien?

Atkreipdami dėmesį į džiaugsmingus momentus, mes pratiname save galvoti ir mąstyti pozityviai. Džiaugsmas parodo mums, kad tai, kas vyksta, yra pageidautina ir malonu.

4. Kokios buvo šiandien pirmosios mintys ir emocijos tik atsibudus?

Atkreipkite dėmesį į pasikartojančias mintis, pastebėkite situacijas, kurios sukelia emocines būsenas.

5. Kokias išvadas galima padaryti šios dienos pabaigoje?

Kasdieniai rezultatai įkvepia entuziazmo, duoda impulsą naujiems laimėjimams ir sukelia pasitenkinimo jausmą. Kuo didesnis bus dienos darbo efektyvumas, tuo stipresnis bus tikėjimas savo galimybėmis ir noras tęsti darbą bei siekti naujų rezultatų.

6. Kaip norėčiau jaustis dabar?

Nuteikite save būsimam miegui, pasinerti į jaukią būseną ir ramiai bei maloniai užbaigti praėjusią dieną.

7. Kokie mano planai rytdienai?

Planavimas padeda siekti tikslų ir atlaisvina smegenis. Jis padeda racionaliai paskirstyti laiką, sudaro galimybę iš anksto įvertinti resursus.

8. Kokioje būsenoje noriu būti rytoj?

Aprašykite pageidaujamą savo rytdienos būseną kuo smulkiau, kad geriau ją pajustumėte.

Pabandykite užsiimti savianalize kas vakarą visą savaitę, o paskui įvertinkite rezultatą. Kas pasikeitė jūsų elgsenoje? Kokios naujos mintys aplankė jus? Ko jus išmokė ši praktika? Ar pasikeitė jūsų įpročiai ir kasdienis elgesys?