Patarimai kuriantiems meilės santykius

Sukurkite saugią aplinką, palankią pasitikėjimui ir atvirumui. Nepertraukite partnerio, net jei patiems teks užčiaupti sau burną delnu. Išmokite kovoti garbingai. Nebūkite familiarūs. Negrasinkite. Atsiprašykite, jei jaučiate, jog reikia. Jei esate pernelyg pikti, kad galėtumėte išgirsti partnerį, sustokite. Išeikite į kitą kambarį, išskirkite sau erdvę, kur galėtumėte įkvėpti šviežio oro ir nusiraminti. Atminkite: mylimas žmogus – ne priešas.

Atskirkite jausmus nuo faktų. Kokius jausmus jums sukelia konfliktai? Paklauskite savęs: ar esama kažko tokio mano praeityje, kas įtakoja mano dabartinį požiūrį į situaciją? Jums teks užduoti sau dar vieną svarbų klausimą: ar būtent jūsų partneris ir jo pozicija yra konfrontacijos priežastis, galbūt priežastis – jūs patys? Kur slypi tiesa? Po to, kai pajėgsite atskirti faktus nuo emocijų ir jausmų, atsiras galimybė visiškai aiškiai ir paprastai spręsti konfliktus.

Įjunkite visus jausmus ir pojūčius. Kiekvienas žmogus – ne solo grojantis instrumentas. Mes labiau panašūs į chorą iš kelių balsų. Ką kalba jūsų protas? Ką kalba jūsų širdis? Ką kalba jūsų kūnas? Pavyzdžiui: protas man sako, kad „šitą moterį reikia mesti”, tačiau širdis sako, kad „aš ją labai myliu”. Leiskite šiems balsams taikiai gyvuoti ir veikti, įsiklausykite į juos visus. Šitaip galėsite surasti teisingą atsakymą, kuris charakterizuos visą jūsų asmenybę, o ne atskiras jos dalis.

Ugdykitės toleranciją. Mokykitės žvelgti į save ir partnerį be pasmerkimo. Tam tikra jūsų asmenybės dalis tikriausiai smerkia kokius nors partnerio veiksmus, tačiau nereikia pasiduoti šios savo dalies valdžiai. Pasmerkimas užtrenkia duris. O tolerancija – visai kas kita. Kai esate tolerantiški, stengiatės suprasti žmogų – esate atviri, stipriau susiję ir labiau prieinami dialogui. Tolerancija išmokys matyti partnerį tokiu, koks jis yra, o tada atsiras galimybė pasirinkti veiksmus ar reakcijas, ko nebuvo anksčiau.

Sukurkite „Mes”, kuriame galės sutilpti du „Aš”. Gerų, besivystančių ir kupinų savitarpio palaikymo santykių pagrindas – būti viena visuma su partneriui, nepamirštant savęs. Priklausomybę kenčiančiuose santykiuose kiekvienas žmogus aukoja dalį savo asmenybės ir šitaip kelia grėsmę patiems santykiams. Kai esate tuo pat metu vieningi ir atskiri, jūsų nuosavas „Aš” įneša indėlį į bendro jūsų abiejų „Mes” kūrimą.

Gydykimės patys. Nelaukite, kad partneris užlopys visas jūsų emocines „skyles”. Jūs patys irgi neturite daryti to paties su partneriu. Esmė ta, jog tik patys galime save išgydyti. Partneris gali tik padėti užgyti dvasinėms žaizdoms. O apskritai kalbant – santykiuose toks išgijimas vyksta savaime.

Skirtumai. Tai, jog jūs su partneriu skirtingi – nėra blogai. Jums nebūtina būti su žmogumi, būtinai pritariančiu jūsų pažiūroms ir pomėgiams. Kartais baiminamės, jog tie skirtumai padarys mus nesuderinamais, tačiau iš tikrųjų jie tik įpučia meilės ugnį tarp jūsų.

Uždavinėkite klausimus. Pernelyg dažnai mes savaip interpretuojame partnerio elgesį. Pavyzdžiui: „Ji nenori apsikabinti, reiškia, tikriausiai, nemyli manęs”. Jeigu kažko nesuprantate, paklauskite, užuot savarankiškai interpretavę ir fantazavę. Ne mažiau svarbu išgirsti, kas nebuvo pasakyta – neišsakytus faktus ir pojūčius.

Skirkite laiko santykiams. Nepriklausomai nuo to, kiek esate užsiėmę, turite skirti laiko santykių vystymui. Įsitikinkite, kad šis punktas įrašytas į jūsų grafiką. Ką tai reiškia? Leisti drauge laiką, bendrauti. Kartais naudinga atjungti visus pašalinius, blaškančius faktorius – telefoną, kompiuterį – ir paprasčiausiai pasimėgauti vienas kito draugija prie arbatos puodelio. Tai ne tik sutvirtins santykius, bet ir sustiprins jausmus.

Kalbėkitės sunkiomis temomis, nepamiršdami savo meilės. Kai reikia pasakyti kažką sunkaus partneriui, nepamirškite, kaip stipriai jį mylite. Nepriklausomai nuo situacijos, nukreipkite savo energiją teisinga vaga ir pasistenkite kalbėti konstruktyviai.

.



Naujienos iš interneto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *