Net jeigu nesitikite, kad ateis meilė, jeigu jos nelaukiate, jeigu nusprendėte, kad nenumirsite ir be jos, kad ji jums nereikalinga, esama požymių, kurie byloja: meilė jūsų gyvenime bus. Bus ir taškas.
Viskas pasaulis – teatras, o žmonės jame – aktoriai, pasakė kažkada Šekspyras. Kartais mes ir patys nežinome, kokioje pjesėje vaidiname, kokiame filme filmuojamės ir kaip plėtojasi siužetas. Tačiau tai žino mūsų pasąmonė. Ten yra to spektaklio ar filmo scenarijus. Ir mūsų vaidmuo ten yra. Mes tiesiog viso to dažniausiai nesuvokiame.
Tačiau vis tiek darome tai, ką turime daryti savo vaidmenyje. Štai, pavyzdžiui, kaip aprengia pagrindinę heroję, kuriai lemta sutikti savo meilę? Kaip ją aprengia kostiumo meistrai, kaip ją grimuoja? Visiškai kitaip nei „komišką močiutę” ir „mėlynąją kojinę”, teisingai? Tai ir yra pirmasis požymis, jog pakankamai greitai sutiksite meilę: jums kyla noras gražiai rengtis. Moteriškai ir elegantiškai. Madingai. Jums staiga kils noras atnaujinti garderobą, nusipirkti naujų drabužių. Vyrai irgi atkreipia dėmesį į savo drabužius, perkasi naujus. Anksčiau žmogus visiškai abejingai žvelgė į visus tuos skudurus, o dabar staiga kilo nuoširdus noras įsigyti sau kažką gražaus ir madingo. Kartais žmogus pats stebisi tokiais netikėtais įgeidžiais: kuriems galams? O juk tai pasąmonė ruošia mus susitikimui su mūsų žmogumi. Į susitikimą eiti reikia gražiai apsirengus.
Jums norisi gražiai atrodyti. Pasidaryti gražią šukuoseną, apsilankyti grožio salone… Pradedate dažniau žvilgčioti į save veidrodyje. Galbūt užsakote foto sesiją nei iš šio, nei iš to. Nors netgi dėti nuotraukų į internetą nesiruošiate – šiaip jas užsakėte, sau pačiai.
Pradedate žiūrėti melodramas, filmus apie meilę. Jei žiūrite kitus filmus, netgi kovinius ir trilerius, istorinius ar komedijas, dėmesį ima traukti būtent meilės linija. Jums tai kažkodėl baisiai įdomu, jus tai užkabina. Ir gatvėje pradedate matyti daugybę įsimylėjusių porų, nors anksčiau jų lyg ir visai nebuvo. Arba tiesiog nekreipėte į jas dėmesio. O dabar taip ir traukia akis.
Dažnai prisimenate pirmąją meilę. Apskritai apie meilę dažnai prisimenate, net jeigu tai praeitis buvo neypatingai laiminga, prisiminimai vis tiek lenda į galvą. Jūs patys sau sakote, kad viskas praėjo, išsisklaidė, tačiau iškyla ir realūs prisiminimai apie buvusią meilę: kažkokie žmonės primena jums tuos, kuriuos mylėjote. Pradedate kalbėti ir pasakoti apie tuos, kurių jau seniai nematėte, kuriuos seniai pamiršote. Gali parašyti ar paskambinti žmonės, su kuriais mus kitados siejo artimi santykiai. Galbūt prieš kelis, o gal prieš daug, daug metų. O dabar jie staiga atsišaukė, priminė apie save. Ir apie tą jausmą, kuris jus siejo.
Jūs dažnai kabate sau ir kitiems, kad meilės laikas jums jau praėjo. Pernelyg dažnai taip kalbate. Tarytum norėtumėte save tuo įtikinti. Įrodinėjate sau ir kitiems, kad gyventi be meilės žymiai geriau. Kad yra kitų vertybių, ne mažiau svarbių. Karjera, draugystė, išsilavinimas, dvasinis tobulėjimas – begalė įvairių dalykų. Jūs tarsi ginčijatės su kažkuo. O žmonės, tarsi susitarę, vien apie meilę ir tekalba. Rašinėja internete, paveiksliukus deda, muziką… Pernelyg daug priminimų apie meilę aplink jus, visa tai netgi pradeda erzinti.
O juk tai pasąmonė jums primena apie tą vaidmenį, kurį netrukus turėsite vaidinti ant scenos. Turėsite gyventi ir mylėti. Pagal pjesės siužetą, filmo scenarijų jūs tuoj, tuoj sutiksite tą, kuris jums reikalingas. Arba nereikalingas, kaip kartais sakote. Tai nesvarbu, nes visi ženklai byloja – esate pasiruošę meilei. Tam susitikimui, kurį suplanavo tasai, kuris rašo scenarijų. Na, arba jūsų pasąmonė liepia jums susirasti tinkamą objektą, kalbant materialistų kalba. Tinka ir vienas, ir kitas variantas.
Visa tai požymiai, kad jums vis dar lemta sutikti meilę. Kaip elgsitės ir kaip pasinaudosite tuo jausmu ir susitikimu – priklauso tik nuo jūsų. Tačiau visgi dar ankstoka atsisveikinti su meile ir dėti tašką. Svarbus gyvenimo įvykis dar laukia jūsų priešakyje…
